Nesuprantu ar aš miegojau. Ar atsikėlusi pažiūrėjau pro langą. Nenusišypsojau. Išgėriau visą persikų kraują. Tylėjau. Akys bėginėjo nuo vieno puslapio prie kito. Rašiau svetimus mano pirštų galiukams žodžius. Vanduo tekėjo per mano nugarą. Jaučiau vakar. Purpuras išsiliejo. Braukiu ranka per savo naujus plaukus. Ar aš patenkinta? Galbūt. Valgau ne todėl, kad esu alkana, bet todėl, kad reikia. Poreikiai. Kaip man reikia šviežio oro gūsio. Ar ir šį vakarą gedėsiu tyloje? Galbūt. Vienatvės baimė tarytum mano praeities palikimas, kurio niekaip negaliu atsikratyti. Kiekviena mano kūno ląstelė įsitempusi laukia. O smegenis springsta informacija, kurios nenori priimti, nes širdis šaukiasi dangaus platybių, švelnių žodžių tariamų akimis. Ji šaukiasi gyvenimo už šitų kambario sienų, kurios patampa nykiu kalėjimu, kai tik durys užsidaro.
Lali Puna Judu vos pastebimai. Gal tik savo mintyse. Jaučiu ant savo lūpų Tavąsias. Jaučiu Tavo rankas, apsivijusias mano liemenį... Jaučiu mūsų gyvenimą. Bet... maldauju rytojaus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą