Kadagių slėnis.

Vieną vasaros dieną mudu su Viliumi buvome išvykę pablūdinėti po Kadagių slėnį. Mums ten taip patiko vasarą, kad nusprendėme, kad bus taip pat smagu ten pavaikštinėti ir žiemą. Pasikvietėme savo draugus Valdą ir Eleną, kad būtų dar linksmiau, prisitaisėme daug karštos arbatos ir išvykome. Šį kartą šią paslaptingą (tiksliau sunkiai randamą vietą) suradome ir nenaršydami žemėlapiuose.

 

Gražumas neišpasakytas. Šaltis irgi. Na, bet taip labai gražu, kad... bet labai labai šalta. Nuo to mūsų visų keturių juoko priepuolis ir prasidėjo. Plius dar karšta arbata, kurią geriant daugiau nieko nesinorėjo tik krizenti. Net vietiniai keistai pasižiūrėjo į mūsų visų linksmumo priepuolį įtartinai ir patraukė į kitą, gal šiltesnę, vietą alkoholinius gėrimus ragauti. O mums ir be tokių papildomų priemonių šilto gerumo pakako. 

Tilvikas (suplok tris kartus rankomis ir jis ateis):

Ir visi kiti jo draugai:

 

  

  

Pastebėjimas po visko: šaltis, grynas oras bei karšta saldi arbata labai geras būdas gydyti liūdesį. :)