Kelias į pačią pradžią
Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}
2010-02-13
Apie vasario 13 dieną.
O šiandien, tarp kitko, mano gimtadienis. Bet nieko čia ypatingo. Niekada neturėjau TIKRO gimtadienio: su daug svečių, tortu, žvakutėmis, puikia nuotaika, dovanomis ir kitais privalomais gimtadienio atributais. Ir ne todėl, kad vaikystėje manęs tėvai nemylėjo, bet todėl, kad mano mamos gimtadienis yra vasario 16 dieną ir visiems būdavo patogiau atvažiuoti ir mudvi pasveikinti kartu. Aišku būdavo ir tortas, ir žvakutės, ir dovanos.. bet net tada mano širdelėje kirbėdavo mintis, kad mano gimtadienis jau turėjo būti buvęs. Augant mažėjo ir tų šventinių dalykėlių: tetos ir dėdės vis dažniau vietoj tikros dovanos atveždavo atvirutę su pinigėliu viduje, galų gale, po 16 gimtadienio, nuo torto išnyko žvakutės, nes aš jau nesu mažas vaikas... o sulaukus 18 mano kuklios gimtadieninės šventės patapo eilinėmis vakarienėmis, kurių gale aš dar ir dovaną nuo tėvų gaudavau. Sakysite, o kur mano draugai.. ? Nelabai turėjau aš tokių draugų, kurie prisimintų mano gimtadienį. Dažniausiai jiems jis pasimiršdavo dėl vasario 14 dienos ar dar dėl kokių man nežinomų priežasčių. Kai pradėjau savarankiškesnį gyvenimą, mano gimtadieniai patapo alkoholio vartojimo diena, nes tiesiog būdavo laisvas plotas. O dabar? Juk turiu mylintį vyrą... kuris šiandien verčiasi per galvą dėl didžiojo koncerto. Mano katė užsiima pavasarinėmis dainomis. Šventiniai pusryčiai labai nenusisekė, nes kažin kas nutiko mano blyninei ir iš visų blynų gavosi košė.. dovanos buvo puikios, bet ir jas vakar vakare valgydama eilinę vakarienę pas tėvus išsipakavau. Gavau tris milžiniškus maišus medinių karoliukų, knygą apie karoliukų vėrimą, diržą, odinį, tėčio pagamintą, dėkliuką lipniems lapeliams, šmaikščią mentelę, veltinio ir vėlimo adatas, kaktusą, piniginę, užrašų knygutę, kurioje surašyti 50 pasaulio kalbomis mano vardas, braškinių saldainių, nuostabią sagę, kvapių priemonių į vonią, pakabutį, prieskonių grūstuvę bei porą žavių intymybių. Sakysite ko dar aš noriu, juk viskas tvarkoje. Gal ir banaliai nuskambės, bet ne dovanose esmė, o kad nors kartą norėtųsi gražaus, tradicinio gimtadienio..gal ir daug noriu, bet... mano nuotaika yra kaip asiliuko, kuris irgi kažkada šventė gimtadienį... et t t...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Wajej kiek dovanų! Gyvenime tiek turbūt net per kalėdas nesu gavusi :) O gimtadienius reikia pačiai daryti. Niekas už tave to nepadarys ;)
AtsakytiPanaikintiP.S. Susitiksime mano gimdienio party!!! :D
Oi, su praėjusia gimimo diena! :)
AtsakytiPanaikintiKodėl neberasai?
AtsakytiPanaikintiHmm... sunku paaiškinti.. Rankos nekyla. Bet greitu pažadu (sau pačiai..ir kitiems taip pat) vėl pradėti rašyti. ;)
AtsakytiPanaikintiVakar atradau tavo blog'ą. Toks artimas sielai. Labai daug randu savęs Tavo žodžiuose.
AtsakytiPanaikintiAš ir niekada neturėjau tikro gimtadienio (panašiai kaip Tu, esu gimusi vasario 10 d. - todėl suprantu, kaip ta vasario 14 viską gadina ;) )Tikras gimtadienis man - tai "tobula" šventė, daug draugų, šypsenų, tortas su žvakutėm ir t.t. Atrodo kas trukdo tai padaryti pačiai? Apsidairai aplink - tai kad nėra tų draugų niekur. Jei ką ir pakviečiu - išgirstu atsiprašymų laviną. Kita vertus na ir kam tada reikia tokių draugų. Juk laimė ne juose.
Nereikia liūdėti per savo gimtadienius. Aš pati skaidrinu sau nuotaiką - bandau įžvelgti visokiausią gėrį smulkmenose. O dar kai matau, kai mylimas aplink strykčioja ir žiūri, kad tik nenuobodžiaučiau...
Nors gerokai pavėluotai, bet neliūdėk vandene, bus visokių tų gimtadienių - ir gerų ir liūdnų.
P.S. laukiu kito įrašo ;)
Kaip jau pasiilgta tavo minciu...
AtsakytiPanaikinti