Oi ne, šis įrašas nėra apie pelėdų bei pelyčių santykius natūralioje aplinkoje, jų gyvenimą ir mirtį, kai jos susiduria akis į akį su viena kita. :) Šis dienoraščio įrašas skirtas mieliems, minkštiems, nertiems, rankiniams pliušiukams.
Visi mes, dienoraščių rašytojai/skaitytojai, daug mažiau naršome internete. Tai taip benaršydama ir aš užsikrėčiau keista pėlėdamanija. Žiūrėjau žiūrėjau į įvairiausiomis formomis bei technikomis sukurtas pelėdas ir nusprendžiau ir aš kažką panašaus nesinerti. Kadangi turėjau niekur nepanaudojamų siūlgaliukų krūvą, o tokie siūlgalikai kaip tik tinka pelėdom nerti, tai gavosi štai kas:
O kur pelėdos, ten ir pelės (na, gal atvirkščiai, bet tiek jau to):
Šie du mieli, greiti vakaro nėrinukai atiteko Viliui Valentino dienos proga. :)
P.S. Vėliau buvo nunertos dar trys pelėdos mano tėvams bei sesei, tik šio labai skubėjo ir išskrido nenusifotografavę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą