Atsikėliau ryte, o mano kairėje jau kirbėjo nesuvaldomas jaudulys lyg būtų atėję Kalėdos. Namai jau atrodė ranka pasiekiami. O diena pasitaikė tokia saulėta ir šilta, tartum viliodama dar pasilikti bei niekur neskubėti. Bet mes jau po pietų sėdome į keltą, kuriame buvo daugybė motociklininkų irgi važiuojančių namo, ir išplaukėme į Liverpulį.
Kažkodėl visi mus gąsdino, kad mudviem su Vilium būtinai pasidarys bloga. Man malonus laivo siūbavimas yra daug geriau nei menkas krestelėjimas lėktuve, nors nei plaukt, nei skraidyt (juo labiau) aš nemoku. Ant denio ilgai nepabuvome, nes vėjas buvo labai jau šiaurietiškas, o maniškė kepurė šiltai slėpėsi Viliaus kuprinėje. Bet trys valandos pasiplaukiojimo tikrai neprailgo ir mes sėkmingai pasiekėme Liverpulį. Buvo apie dvidešimt pirma valanda vakaro... lėktuvas išskrenda šeštą valandą ryto... šis laiko tarpas, kai nei išsimiegosi, nei ką nuveiksi mus visus tris ne itin žavėjo, bet bet..
...visame kame reikia įžvelgti ir šviesiąją pusę: vaikinai išsitraukė gitaras ir tyliai ramiai grojo gamas. Na, o aš sprendžiau angliškus galvosūkius, tikrindama ar dar gerai atsimenu anglų kalbos rašybos pagrindus.
Taip kažkaip praleidome tikrai ilgą ir ne itin patogią naktį oro uoste, mes galiausiai įlipome į lėktuvą, aš, lėktuvui dar nepakilus, jau miegojau, todėl šį kartą iš baimės nelaužiau savo vyro rankos ir mes grįžome namo, kur mūsų laukė karštas maistas, išsiilgę artimieji, pikta katė ir patogi lova. Gera sugrįžti. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą