Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2011-02-23

Jūsų temos: Paslaptys arba kas slepiasi už Dreisenos vardo.

Ir vėl tema ne iš eilės. Na, beveik. :) Šį kartą aš rašau pagal Danguolesan iš po klevais (kaip gražiai, turputį japoniškai skamba jos vartas:}) duotą temą. Neslėpsiu man ši tema atrodė iš pat pradžių gana sudėtinga, nes savo paslaptis galiu skirtstyti į dvi dalis: tai ką tik aš bei mano brangusis žino (o apie tai tikrai nerašysiu ;) ir tas paslaptis-ne paslaptis, kurias mane truputį geriau pažįstantys žmonės žino. Na, kadangi Jūs visi žinot tik tiek, kiek aš čia parašau, tai nusprendžiau supažindinti su ta Aušra, kurios Jūs nepažįstat. ;) O kadangi aš nemoku "trumpai" rašyti, tai parašysiu apie kelis dalykėlius.

Pirma paslaptis: nuo 2003 iki 2008 aš buvau visiškai kitoks žmogus nei Jūs galite įsivaizduoti. Aišku, jei tik neturite ką veikti ir norite daug piktų, liūdnų paaugliškų dalykų paskaityti, tai tam skirtas mano visas archyvas iki 2008metų. ;) Bet čia labai abstrakčiai parašiau, tai gal reikėtų konkrečiau: aš buvau rūkalė (prieš pat metant rūkyti per dieną supešdavau po tris pakelius cigarečių), piknaudžiavau alkoholiu ir šiaip labai jau nemylėjau bei netausojau savęs. Prie veidrodžio kas rytą praleisdavau maždaug po valandą ar daugiau, kad pasidaryčiau gotyčną šukuoseną bei makiažą. Rengiausi beveik visada juodai. Nežiūrėjau jokių linksmų filmų, klausiausi labai slegiančios muzikos. Mane supo žmonės, kurie pamažu naikino mano ir taip labai trapų pasaulį. Apie jokius rankdarbius, namus, šeimyninę laimę, laimingas pabaigas net nebuvo jokios minties. Neslėpsiu, daugelio dalykų iš to savo gyvenimo etapo nepamenu arba tiesiog nenoriu prisiminti. Man labai skaudu ir liūdna pasidaro, kai aš užklystu į kokios nors jaunutės merginos dienoraštį ir pamatau tai, kuo aš buvau tuos penkis metus.. taip ir norisi pasakyti, kad viskas bus gerai, nešvaistyk savęs, pažiūrėk kaip nuostabiai šviečia saulė, koks gražus yra pasaulis ir užuot gailėjus savęs pakeliauk, išmok ką nors naujo bei naudingo, nes vieną dieną tu sutiksi tą, dėl kurio ir gyveni. Bet jos nepaklausys, nes ir aš neklausiau. Kad pabėgti nuo savęs tokios, kokia aš buvau, man prireikė beveik dviejų mėnesių ėjimo. Ėjau, ėjau ir ėjau. Mečiau rūkyti (visi rūkantys būtinai tai padarykit, nes pasaulis gražesnis patampa, o be to tai baisiai kenkia dantim: nuėjus pas dantų gydytoją tenką paklot ne vieną šimtinę, kad mano rūkymo pasėkmes pataisytų. Ir tai tikrai ne dantų balinimas, o jų taisymas.:/ ). Alkoholį vartoju itin saikingai. Rengiuosi gėlėtai, šviesiai, o visą savo pasaulį nuspalvinau visomis įmanomis spalvomis. Kai tai padariau, sutikau Vilių ir leidau jį sau pamilti. Esu laiminga ir tik labai retai pagaunu save savęs gailint, bet prisimenu save dabar ir TADA.. ir pasidaro daug geriau, nes dabar esu turtingas bei laimingas žmogus. :)

 Čia daug maž taip atrodžiau tuo savo nelaimingu gyvenimo periodu.

Antra paslaptis: Ši paslaptis kur kas linksmesnė. :) Man labai patinka žaisti kvailus, naivius žaidimukus. Jau daugiau nei metus auginu internetinį tigriuką. Tai kvaila, bet man patinka. Čai vienas iš būdų nuraminti sukilusas blogas emocijas. Antras mano pagal mėgiamumą internetis žaidimas yra sodinti gėlytes. Tai tikrai visiškas laiko švaistymas, bet aš laiko tikrai nemažai turiu, tad galiu karts nuo karto truputį elgtsi ir vaikiškai. :}

Trečia paslaptis: Aš turiu silpną širdį, dėl to negaliu sportuoti ar šiaip daug aktuviai fizižkai judėti. Tai vargina, ypač  kai mano charakteris visiškai neatitinka mano kūno: aš noriu bėgti, lėkti, šokti etc. Bet per visą gyvenimą išmoksti su tuo sugyventi. Tereikia save kartais pristabdyti ir viskas būna daugiau nei gerai. :)

Ketvirta paslaptis: Aš niekada nepasiūlysiu pirma susitikti. Ypač su jei tai dar ir niekada realiame gyvenime nesutiktas žmogus. Ir ne todėl, kad nenoriu, bet toks jau mano charakteris. Aš truputį nedrąsi esu, nors susitikus mane gali taip ir nepasirodyti. Pavyzdžiui, aš tiek daug kartų prasilenkiau Kauno senamiestį su GinCherry, bet nė karto neišdįsau sutabdyti ją bei pakalbinti, nors norėjau. Aš beveik niekada nerašau pirma sms net savo vyrui, na nebent jau būna svarbus reikalas (parnešk pieno ar kada sugrįši, nes pietus nežinau kada gaminti?), bet šiaip niekada neparašysiu nei skype, nei sms šiaip sau vien tik tam, kad man taip norisi. Labai sutrinku, kai mane nori apsikabinti net ir draugai. O kai reikia bendrauti su ką tik sutiktu žmogum, jaučiuosi nuobodi, nors ir plepu nesustodama. Man sunku išsaugoti draugystę, bet dėl draugų aš ir ranką duočiau nukirsti. Aš labai prieštaringas žmogus: viduje kukli ir pasimetus, o išorėje triukšminga pleputė. :)

Penkta paslaptis: Aš esu prietaringa. Ne manijakiškai, bet prietaringa. Mano namuose kabančios kai kurios žolės yra ne dėl grožio, bet kad apsaugoti namus nuo blogos akies. Rankinėje visada nešiojuos Šv.Agotos duonelės gabaliuką, kad būčiau apsaugota nuo nelaimių. Simboliškai spjaudau per petį ir beldžiu į medį. Pabertą druską mėtau per kairį petį. O maistą ruošdama truputį buriu su prieskoninėmis žolelėmis ir šie burtai niekada nenuvylė, nes visada būna tikrai skanu. :D Moku labai gerai burti iš rankos, bet to jau nebedarau trejus metus. Tik šiaip savo smalsumui patenkinti žvalgausi į žmonių rankas bei delnus (bet čia tik paslapčia). :) Visa savo gyvenimą tikėjau, kad žmogus gali būti truputį magiškas, jei tik to pats nori. Juk gera tuo tikėti. ;)

Na, manęs prašė tik vieną paslaptį parašyti, bet parašiau penkias. :D Na, tai jau tikrai labai į mane panašu. :D Aišku aš dar galėčiau rašyti ir rašyti, bet manau, kad pamažu visos mano "paslaptys" ir taip šiame dienoraštyje atsiskleis. ;) Tikiuosi, kad įvykdžiau Danguolesan pateiktą temą ir Jums visą tai neatsibodo skaityti. ;)

O kas dar nesudalyvavo mano atiduotuvėse, tai maloniai prašom į jas užsukti. ;)

10 komentarų:

  1. oo, o aš maniau, kad gotai laimingi, kad tokie yra..jiems gera taip.
    tu esi gal ir prietaringa, bet taip pat prieštaringa :) jei taip vidus neatitinka tavo išorės ar atvirkščiai. Svarbu yra ko tu pati nori, ir kiek labai nori. Kaip sako: "renkis ne tuo, kuo esi, o kuo noretum būti:) Dabar labai smalsu pasidarė realiai pabendrauti, iš tikrųjų :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Violeta, aš tikrai dabar savęs gote nepavadinčiau. :D Man dabar truputį juokingai graudu būna pagalvojus, kad aš tokia buvau. :)
    Dabar aš tiesiog paprasta mergina iš Aleksoto. Niekas (na, nebent stilistai) negali prisikabinti, kad atrodau ar elgiuosi kitaip. Nors kerzavus batus vis dar pripažįstu kaip praktiškaiusią avalyne, jų nebedėviu kasdien, ir aunuosi juos, kai jie tikrai būna reikalingi (pvz. į mišką važiuojant). O linksma plepute išmokau būti, kai teko ilgą laiką padavėja dirbti: tylenės susiraukėlės arbatpinigių negauna. :) Esu draugiška, bet kompleksuota, todėl jei tik nori su manim susitikti, tau pirmai teks parašyti. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. va va, aš irgi "perėjau" (nors nežinau, ar tikrai) tuos gotų laikus. Vis dar parduotuvėse pirmiausia apžiūriu juodos spalvos drabužius - tikriausiai įprotis. O dabar taip pat mėgstu rengtis spalvotai. Dabar, jei tenka apsirengti vien tik juodai, dažnai jaučiuosi keistai. Kerzų taip pat turiu dar dvi poras ir dar vieną porą a la gotiškų, tai irgi juo dėviu ne visada. O man tai ne graudu, kad seniau buvau tokia, kokia buvau. Atsimenu tai, kaip gana gerą (aišku, ir liūdną... bet,kad ir dabar būna liūdna) laiką. Iš tų laikų liko pomėgis rokui, metalui. :)Tik muzikos dabar klausausi apskritai retai, nes neklausysi gi dešimt metų tą patį :), atsibosta. O, kad kažkas taip labai patrauktų kaip seniau, tai neatrandu. :) Bet nelabai ir ieškau.

    P.S. pažaidžiau dabar ir aš tas gėlytes :D
    P.P.S. norėčiau ir aš tave pasikviesti arbatos, bet kol kas nedrįstu dar :)

    Vaida

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aš myliu muziką su gražiais žodžiais, šiek tiek romantišką.. o gotrock'o klausiau, nes "priklausė". Iš ties man jis niekada napatiko. Aš po truputį bandau ieškoti muzikos, bet vis adr dažnai sėdžiu tiesiog tyloje.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš taip pat turėjau juodąjį a la kažkokį keistai gotiškai metalistišką laikotarpį, kurio man šiek tiek gaila dabar, nes neišnaudojau krūvos galimybių (nors, vienok, gerai, nes nebūčiau atsiradus ten kur esu, ir nebūčiau susipažinus su savo mielu). Ir dar truputį gaila, nes kažkaip mokėjau atsitraukt nuo savo sociofobiškų minčių ir lengvai susibendrauti su žmonėmis. O dabar, pvz. net nėjau į pirmąją laisvojo dalyko paskaitą pirmadienį, nes mielas dirbo ir negalėjo eit su manim. Net pačiai kartais juokas iš savęs ima, kad kaip mažas vaikas būnu. Maniškis visad šaipos, kaip aš dirbsiu :D Et, geriausia man jaukiai sėdėti namie.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Gabi, aš dažnai irgi mieliau sėdžiu namie, kuičiuosi savo darbeliuose, bet galų gale pritūksta ir tos veiklos už namų sienų, pritrūksta bendravimo su žmonėmis. Jei dar būčiau mama, tai tas sėdėjimas namie įgautų kitą prasmę, bet dabar tai vargina. Jei ne dienoraštis ir šitas komentarų rašymas, tai iš viso likčiau nebendravus daugiau su niekuo iš skyrus katėm. Laikiu pavasario, kai galėsiu vėl eiti pasivaikščioti, auginti savo augaliukus balkone ar tiesiog mėgautis saule. :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Patiko skaityti :)))
    Ir džiaugiuosi, kad pakviečiau į pasimatymą pirmoji :DDD Tikiuosi išdrįsi ateiti? :DD
    O atėjus prisistatysi?
    ;)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Aurelija, aš į pažadus rimtai žiūriu ir tikrai būtinai ateisiu bei prisistatysiu. ;) Bet Jūs mane antroji pakvietėt - pirma buvo Inga iš Madingos. :) Bet dėl Jūsų abiejų kvietimų aš labai populiari pasijaučiau: toks malonus jausmas ant dūšelės atsirado, taip sakant. :D

    AtsakytiPanaikinti
  9. Ačiū, Aušra. Smagu buvo skaityt. O aš kaip suvalkietė suvalkietės noriu paklaust ar palaikysi mums kompaniją aplankyt botanikos sodą? Jau labai seniai jame buvau... Vyresnėliui esu prisižadėjus dviaukščiu traukiniu pavasarį, Kai Panerių šlaitai žibuoklėmis žydės, pavėžinti.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Danguolesan, man patiko rašyti. :) Ir aš sumalonumu su Jumis į botanikos sodą nueisiu, tik praneškit man kada - aš visada laisvo laiko turiu. ;)

    AtsakytiPanaikinti