Per savo trumpą gyvenimą man teko patirti daugybė ne itin malonių dalykų. Deja, jie labai giliai įsirėžia į atmintį ir juos kur kas sunkiau pamiršti nei tuos mažutėlius, širdį kutenančius dalykėlius, kurie gali praskaidrinti dieną. Seniau tai buvo rytinė cigaretė, gero alaus gurkšnis po darbo, kasmėnesinis plaukų kirpimas ir bliuzo klausymas gulint ant grindų vidury nakties. Kiekvienas mano gyvenimo etapas turėjo savo mažus džiaugsmus, be kurių man diena būdavo sugadinta. Dabar tai.. termosas arbatos, kurią man mano vyras palieka, kad galėčiau gerti iš pat ryto jo sutaisytą arbatą; raštelis, kurį randu prie puodelio arba ant mūsų "skelbimų" lentos; Mėjos meilus ūkavimas, kai ji prašo sausainio; Gertrūdos žvilgsnis, kai ši stebi judinamą pirštą; saulės apšviestas mėlynas lango rėmas; tas širdies suspurdėjimas, kai gaunu sms, nes galbūt tai Vilius man parašo, norėdamas priminti, kad myli ir rašydamas pa; tie rytai, kada aš einu miegoti apie 6h bei ruošiu Viliui pusryčius ir tas dėkingumo kupinas Jo žvilgsnis; malonus kutenimas, kai gaminu kokią smulkmenėlę dovanų ir nekantrauju ją atiduoti Viliui; taip pat tas mano mylimojo lūpų kampučių virpėjimas, kai Jis nori kažką man padovanoti; tie kasdieniai vakarai, kai abu esam pavargę nuo kasdienybės rūpesčių ir susiraitę ant sofutės žiūrim MD House; tas kvapas, kurį kas kart užuodžiu, kai atrakinu namų duris (kvepia duona, pyragu ar šiaip šviežiu maistu); Mėjos vibrisių kutenimas, kai ši naktį sumano atsigulti man ant kaklo (taip, taip ant kaklo); vakarinės gamos, kurios pastaruoju metu tokios retos; žvakės liepsnelių šokis; ūžianti orkaitės orapūtė, nes nieko nėra maloniau nebūna už ruošiamą maistą; naujų siūlų kamuolėlis ar karoliukų sauja; minkomo molio pojūtis pirštų galiukuose; liejamo stiklo karštis, kurį vis dar pamenu iš savo vaikystės; bimbinėjimas su mama po parduotuves; atradimo jausmas, kai kuistuke randi (beveik) svajonių suknelę už 20ct; stalo serviravimas šiek tiek prašmatnesnei vakarienei; tas virpulys, kai man plaunant indus mano brangusis apkabina ar/ir pabučiuoja į kaklą; švarių skalbinių kvapas; jaudulys važiuojant motociklu apsikabinus Viliaus juosmenį; užliejanti gaivuma, kai pūkšteli į vandenį, o mane sugauna mylimo rankos, nes taip vis dar plaukt ir neišmokau; tylus pasidižiavimas, kai pridedi dar vieną stiklainiuką sudžiuvusių gėlių žiedlapių, nes visos tos gėlės buvo dovanotos su meile; jausmas, kai tūkstantąjį kartą klausai tos pačios dainos, o ji vis dar nebūna atsibodusi; širdies virpulys, kai paimi ant rankų draugų dukrytę, o ši mane apsikabina bei padeda galvą ant peties; šviečiantis naujas komentaras, kurį Jūs parašote po kuriuo nors mano dienoraščio įrašu; ramus pasivaikščiojimas, draugiškia šnekučiuojantis; saugumo jausmas, kai Vilius mane laikydamas už rankos vedasi per pasaulį; važiavimas dviračiu, kai aš sėdžiu ant dviračio bortelio (ar kaip jis ten vadinasi), o Vilius mane vežasi per visą Laisvės Alėją namo; mieguisti rytai, kai prabundu ne viena, o šalia savo vyro; malonus pasitenkinimas, kai kažką atnaujini namuose; užbaigtas naujas piešinys, nėrinukas ar koks nors papuošalas; kutenantis atisipalaidavimas, kai man masažuoja pėdas; suvalkietiško godumo (norėjimo kaupti) patenkinimas, kai prikraunu pilną lentyną pačios gamintų gėrybių ir žinau, kad žiemą bus galimą šį bei tą gardasu suvalgyti; lengvas susigėdimas, kai Vilius pasilenkia man užrišti (vėl) atsirišusio bato; Gertrūdos griausmingas burzgimas, kai ši snaudžia ant mano kelių; ilgesys, kai lauki grįžtančio po darbo Viliaus; pasivoliojimas gėlėtoje pievoje; akmenukų rinkimas prie jūros (man patinka nemokami suvenyrai, nes jie būna jaukiausi); šiltumo pojūtis, kai įsisupi į savo senąjį, mėlinąjį užklotuką ir skaitai kitų žmonių dienoraščius; Viliaus juokas, kai aš jį pasigavus kutenu; pražydusi mano auginama gėlė; balta patalynė; visi mėlynos spalvos atspalviai; mano močiutės megztos dryžuotos vilnonės kojnės bei kumštinės pirštinės; gėlės mano plaukuose; pasivaikščiojimai vėlai vakare, grįžtant iš miesto, kai gali nuo Aleksoto kalno žiūrėti į naktinį Kauną; kvapas, kai karštą vasaros vakarą būna netikėtai paliję; Kalėdinės eglutės kvapas ir viskas, kas tik susiję su Kalėdom; Gertrūdos atkaklumas gaudant kamuoliuką ar sauso maisto kąsnelį; stalo žaidimai; nepriekaištingai supakuota dovana (tiek dovanoti, tiek gauti); gėlėti audiniai; Mėjos didieji šuoliai, atsimušinėjant į sieną (tai reikia pamatyti); miegančio Viliaus apsikabinimas, kai aš atsigulu šalia, o Jis tiesiog mane apglėbia... Mano maži džiaugmai yra ir gero vyno gurkšnis, mėgaujantis nuoširdžiu pokalbiu; sultingos jautienos kepsnio kąsnis; baziliko kvapas bei skonis; raudonėlio arbatos puodelis prieš miegą; spagečių lėkštė naktipiečiams (būtinai su grietine, pomidorais bei bazilikais); kefyro stiklinė (tiksliau, visas litras) bei marinuoti agurkėliai iš ryto, kai iš vakaro būna šiek tiek padauginta vynelio; kiniško ryžių traškučio spragsėjiasm karštame aliejuje; pirmoji šviežia braškė, kuri ištirpsta burnoje; viso (tikrai milžiniško) arbūzo savarankiškas sudorojimas; šviežių sulčių stiklinė; rauginti troškinti kopūstai su kepintais grybais (vienas mylimiausių mano patiekalų, be kurio Kūčios nebūtų Kūčiomis); mėlynų gaivių ledų porcija (Junga); ispaniškos vytintos dešros plonutė riekelė; pieniška makaronų sriuba su cukrumi (mano vaikystės mylimiausioji); sultingos uogos, valgomos tiesiai nuo krūmo; dar neišdžiovinti, kiek karstelėję graikiniai riešutai ir kepinti sūdyti migdolai; cukrėti pradėjas kondensuotas pienas ant šviežio batono riekelės; lengvutis it pūkas varškės apkepas; kakavos puodelis sekmadienio pusryčiams; džiovinti pomidorai ir pomidorai abskritai; švieži žirneliai su morkomis grietinėls padaže (galiu juos tiesiog vienus valgyti); šviežios mielinės bandelės; Tarchūnas; džino su toniku taurė uliavojant su draugais; gero burbono gurkšnis; ant šakos padžiuvusi pernokusi vyšnia (jos skonis tiesiog sprogsta burnoje); vaisinė kramtoma guma; šokoladas su mėtomis; vaisiai (be išimčių); gaivaus šaltinio vandesn gurkšnis (yra toks vienas šaltinėlis Rokuose, iš kurio teka, pats gardžiausias vanduo); tarkuotos morkos su cukrumi; troškinta žuvis; pupelių troškinys, ruoštas gamtoje ant laužo; stiklinė gaivios giros; šviežias agurkas su medumi; bet koks per pusę su Viliumi pasidalintas skanesnis kąsnelis - su mylimu žmogum pasidalintas maistas yra kur kas skanesnis.. Daug daug mano gyvenime yra mažų džiaugsmų. Jų su kiekviena diena vis naujų atsiranda. Taip, būna bjaurių, sunkių akimirkų ir tada jokiais būdais neįstengi galvoti apie tai, kas yra nuostabu mano gyvenime, bet kai pradedi galvoti apie visa, kas gera esti mano pasaulėlyje, supranti kiek nedidelių stebuklų kasdien aplink mane ir man nutinka, susimąstai, kad gyvenimas yra nuostabus, nepaisant visų tų sunkumų, su kuriais tenka susidurti. Aš esu laiminga moteris, nes vos pramerkus akis mano rytai prasideda nuo pačių mažiausių, bet pačių puikiausių džiaugsmų.
_ ,, _
Šią dienoraščio temą man pasiūlė į gyvenimą su šypsena žvelgianti Simona. Tikiuos teisingai supratau jos duotą temą ir ji nenusivylė skaitydama apie mano mažutėlius gyvenimo džiaugsmus. Jei norite ir Jūs rasti mano dienoraštyje įrašą su Jūsų sugalvota tema, tai apsilankykite atiduotuvėse, nepatingėkite palikti komentarą ir net gi išbandysite savo laimę kuklioje loterijoje, kurioje galima laimėti mano gamintą apyrankę-vėrinuką. ;)
Tiesiog ikvepiantis irasas, perskaiciau keleta kartu, tos visos smulkmenos, kurias isvardinai tikrai stebuklingos, o stebuklingiausia esi tu, kad visai tai pastebi.O kur tas saltinelis yra? As dar jo neatradus...
AtsakytiPanaikintiTikiuosi Tavo katytei viskas bus gerai :)apkabinu ir palaikau.
Ačiū, Simona. Aš tokių dalykų nepastebėčiau bei nemokėčiau vertinti, jei visada juos būčiau turėjus. DAbar man kiekviena smulkmena yra laimės šaltinis, nes žinau, koks gyvenimas gali būti žiaurus bei negailestingas.
AtsakytiPanaikintiO šaltinėlis yra Rokų soduose, prie pat Jiesios. Ten jų nemažai yra, bet vanduos skanus tik iš vieno vienintelio. Be to ten labai gražios vietos smagiai praleisti šiltas vasaros dienas, galima išsimaudyti lediniame upės vandenyje, apžiūrėti kvarcinio smėlio karijerus.Ten mano "kaimas, todėl aš gana neblogai pažįstu tas vietas. :)
Labai patiko įrašas, ypač du paskutiniai sakiniai. Šiais laikais ne kiekvienas suvokia, koks yra laimingas :)
AtsakytiPanaikintiDaug kas ir man tiktų iš šio sąrašo (tik va, kefyrą ir pienišką sriubą, tai deja, negailestingai išbraukčiau :D )
Žali žirneliai yra kažkas nuostabaus (dar pasiūlyčiau išbandyti avinžirnius, man jų skonis, kad ir išmirkytų tik vandenyje, bet kažkuo primena žirnelius);
taip pat ir tik ką iš daržo nusiskintas agurkas su šviežiu medumi (dieve, gal kokį penkiolika metų šito gėrio nevalgiau, bet skonį vis dar atsimenu);
"Jungą" taip pat labai mėgstu :, ir vytintas dešreles, ir kondensuotą pieną, ir pomidorus visuose beveik pavidaluose :). Labai didelį susidomėjimą sukėlė raudonėlių arbata. Taip paprastai, paimi džiovintus raudonėlius ir užplikai vandeniu?
O tas kvapas vasara po lietaus tai yra kažkas tobulo, man irgi labai patinka :). Ir dar, prie mano senosios mokyklos yra kažkokie medžiai, tai kaip pro juos einu, jie irgi kartais skleidžia kažkokį ypatingą kvapą, kurį labai mėgstu, nes jis iš karto nukelia į ankstyviausius vaikystės metus.
O vynas, naktinėjimai ir aušros sulaukimai tai irgi yra kažkas labai smagaus.
Aš dar paminėčiau tas akimirkas, kai perskaitai labai gerą knygą ar pamatai gerą filmą, tada užplūstas toks geras jausmas, net nemokėčiau jo įvardinti.
Ir man dar irgi labai patinka švarių skalbinių kvapas, mes tai sakom, kad vėjo kvapas čia. Ypač patinka miegoti pirmą naktį tokiuose pataluose, su vėjo kvapu :)
O labiausiai dar patiko teiginys, kad nieko nėra nuostabesnio už maisto gaminimą, ir ypač su savo antrąja puse patinka gaminti, nes vienai tai ne taip įdomu :)
Tu džiovini dovanotas gėles ir dedi į stiklainiukus? Nieko panašaus nesu girdėjusi, įdomu būtų pamatyti, kaip tai atrodo :)
Vaida
Vaida, kefyras gėris.. ypač kai "pachmielas" kankina. :D O raudonėlių arbata ir yra paprasčiausiai užplikyti raudonėliai: labai ramina, yapč kai skauda galvą. ;) DAr man patinka gluosniai - labai romantišk medžiai.. o ir mes švarių skalbinių kvapą vėjo kvapu vadiname. ;) Taip pat ir tas jausmes, kurį paminėjai, apie geros knygos perskaitymą ar filmo pažiūrėjimą irgi stebuklingas.
AtsakytiPanaikintiTaip, aš "koncervuoju" džiovintas gėles. Jų visas tualetas prikrautas. Tuoj vietos neliks, kur jas dėti. Visos tos gėlės buvo gautos dovanų, o aš jokių dovanų jokiais būdais neišmetu. ;D
man kefyras yra vaikystės (darželio) trauma, tai net ir nebandau jo dabar, vien dėl tų prisiminimų :). O pachmielą atkenčiu tik su vandeniu. Nors atradau, kad dar raugintų kopūstų sriuba tuo atveju padeda, tik, deja, ne visada jos būna po ranka tokiais atvejais. Gal kada tokio tikslu išbandysiu ir kefyrą, gal patiks :D Bet šiaip geriausia, kad nebūtų pachmielo išvis, nes neduok dieve, kaip sakoma... :)
AtsakytiPanaikintiNa, aš tai gėles, kai nuvysta, deja, išmetu, nes ten tipo negerai namie laikyti džiovintas gėles, o man jos ir negražios nuvytusios, kažkokie stagarai. Bet jeigu laikomos stiklainiuose, tai tada gal ir nieko :).
Vaida
Mano pradinės mokyklos ir ligoninių "trauma" yra balinta daržovių sriuba. Šlykštynė ir ne kitaip. Ir šiaip aš niekada nemėgau ir nevalgydavau valgyklinio maisto... ir lig šiol to nedarau. O jei jau valgau, o ne stumdau maistą lėkštėje, tai geriausias mano įvertinimas, nes jokiais būdais neskanaus maisto aš niekur, net pas mama, anytą ar gimines bei draugus, nevalgau. :)
AtsakytiPanaikintiKefyras turi savyje alkoholio, todėl jis puikiai padeda nuo pagirių. ;)
Aš prietaringa, bet man džiovintos gėlės tikrai nelaimių neneša į namus.. manau, kad atvirkščaiai. :D
pakalbėjom apie tą kefyrą, ir netyčia visai neseniai jo ant dribsnių užsipyliau, gerai, kad nedaug. Tai padėtį teko taisyti jogurtu. Kur iš šaldytuvo dingo pienas, tai mistika man :D
AtsakytiPanaikintiTaip, ta daržovienė tai neduok dieve, bet man jinai irgi prie pieniškų skaitosi. Dar atsimenu pusę gyvenimo negalėjau valgyt jokių troškinių su kopūstais (irgi darželio trauma), bet dabar tai jau nieko :).
O tai, jei svečiuose įdeda į lėkštę, paragauji ir nepatinka, ką darai? Sakai, neskanu, nevalgysiu? Aš tai bijočiau įžeist žmogų :D
Gira irgi atseit turi alkoholio, tai gal jinai irgi padėtų :D
Vaida
Visi, pas ką aš einu į svačius, žino, kad esu labai išranki maistui. Iš karto perspėju, kad nevalgau svogūnų bei porų. O jei neskanu, tai paknibinėju ir sakau, kad esu soti. Per daug metų išmokau "gražiai" maistą stumdyti lėkštėje. :)
AtsakytiPanaikintiNe visa gira turi alkoholio. Be to reikia gerti skrandžio rūgštingumą ir fermentus atstatančius gėrimus, o ne tuo, nuo kurių tik dar labaiu troškina. Kefyras geriau šiuo atvėju, nei gira. ;)
aš tai atradau svogūnus ir labai tuo džiaugiuosi, nors vaikystėj ir paauglystėj nemėgau. Svogūnas yra tikras gėris, jei tinkamai iškepti. Jie tampa tada net saldūs. O svogūnų sriuba yra tikras atradimas net ir nemėgstantiems svogūnų :) Tik toje sriuboje man skanesnis sultinys, o ne sutęžę svogunai, kurie tokiais patampa po dviejų valandų sriubos gaminimo :)
AtsakytiPanaikintiNe apie gazuotas giras kalbėjau, o apie normalias :)
Na, kaip bebūtų, vis tiek reikia atkentėt už "nuodėmes", kad gėrei. Tai gydykis nesigydęs, vis tiek bloga ir viskas :D Bent jau man. Kiti "sveikatą taiso" alumi, bet aš tai net negaliu pažiūrėt į jokį alkoholį per pachmielą. Ir išvis žiauresnės "lomkės" būna, kai ne tik padaugini, bet dar ir persirūkai. Čia išvis mirtinas derinys. Gerai, kad neberūkai ir kefyrą mėgsti, tai tau lengviau :)
Vaida
Ne, svogūnų nevalgiua, nevalgau ir nevalgysiu. Vien kvapas mane pykina, o tekstūra burnoje verčia žiaukčiot. Apie skonį jau nekalbu. Baisu. Jak.
AtsakytiPanaikintiAš džiaugiuosi metus rūkyti, o ir geriu labai retai, tai ir sveikata pamažu mano gerėja. :) Juk reikia save prisižiūrėt - nejaunėju. ;)
žinok, apie svogūnus kažkada galvojau LYGIAI taip pat, bet "atsiverčiau" - esmė yra paruošime ir kaip sakoma, niekada nesakyk niekada :) Gal po dešimt metų ir tau jie neatrodys tokie koktūs :)Tiesiog sakau iš savo patirties :) Kažkada ir alyvuogės man buvo neskanios, o dabar patinka.
AtsakytiPanaikintiO gert, tai ir aš išgeriu retokai. Stiprių gėrimų išvis negeriu, nebent iš jų būtų padarytas koks kokteilis, bet tokio paragaut gal tenka kokį kartą ar du per metus, kur nors svečiuose, nes pati nedarau niekada, o baruose nesilankau. :)
V.