Kelias į pačią pradžią
Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}
2011-03-06
Šios savaitės reziume.
Neįtikėtian buvo savaitė. Tiek veiksmo mano gyvenime buvo jau seniai. Tiek šnekėjau irgi labai seniai. Ir buvau sutikus tiek nuostabių žmonių irgi seniai. Jaučiuosi lyg vaikas žaislų paruotuvėj, kur akys raibsta nuo visų norimų grožybių. O įspūdžių, įspūdžių. Nuo jų net galva svaigsta. Nuo visko gausos krentu į lovą jau 23h, nes malonus nuovargis pakerta smegenis ir kūną. Pirmą kartą per tiek laiko iš tiesų džiaugiuosi, kad pradėjau rašyti šį dienoraštį. Vien dėl šios savaitės buvo veta išgyvenit visas dienoraštininkės egzistencines krizes, svarstymus bei balškymusis. Iš pradžių šią savaitę pagaliau pavyko pajudėti su auskarų fotografavimo darbais (rezultatai čia ir čia). Už tai esu dėkinga Elenai. Penktadinį (po trijų metų) keliauvau viena į Vilnių ir susitikau Ingą ir Aureliją. Viena apdovanojo mane pasivaikščiojimu po Kaziuko mugę, o kita nuostabiais auskrais. Maža to Gabi mane sekmadinį apdovanojo monetomis iš (NET) 26pasaulio šalių ir nemenku pluoštu popierinių pinigėlių, kurių taip atidžiai nespėjau apžiūrėti. Ir šnekėjau, šnekėjau, šnekėjau. Tai man padėjo pajudėti iš to bjauraus sąstingio taško, kuriame buvau jau ilgą laiką įklimpus. Pradėjau piešti. Ilgai galvojau apie Dreisenos naują dizianą ir gerokai pasitūmėjua kurdama jį šią savaitę. Apkuopiau namus, kuriuos buvau gerokai apleidus. Aptvarkiau ir savo kūrybinį kampelį. Ir (galų gale) nelabai turėjau laiko liūdėti. Galvoje verda tiek daug idėju, kad norisi imti ir daryti, o ne vien tik mąstyti apie tai. Aš tiek daug noriu iš gyvenimo, kad rodos, kad laikas ryja pats save ir aš nieko nebespėju. Galėčiau atsisakyti (ir vėl) miego, bet taip gera susiraityti šalia miegančio brangiojo, tad šio malonumo tikrai neatsisakysiu. Todėl nieko per daug negaišdama, baigiu čia sapalioti ir einu griūti į savo šviežiai paminkštintą lovą ir sapnuoti kokį itin malonų sapną. Ačiū Jums, kad esate, mano brangienji Dreisenos skaitytojai. Jūsų apsilankymai bei komentarai labai praskaidrina mano dienas. Ačiū ir toms merginoms, kurios nori su manim bendrauti ne tik virtualioje erdvėje. Tikiuos nei viena nenusivylėt. You made my day kitaip sakant. ;D
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Visada yra gerai kažkur išvažiuoti, kad ir į kitą miestą. AŠ kai nuvažiuoju kažkur kitur ir pakeičiu aplinką, o jei dar susitinku su man mielais žmonėmis, taip pat labai pasikraunu
AtsakytiPanaikintienergijos :)
Iš tikrųjų, kai turi veiklos, tada neturi laiko liūdesiui :)
Vaida :)
Veiklos man dažniausiai niekada netrūksta, bet postūmio kažką daryti nėra. Tada sėdi ir tiek. Dabar jaučiuosi tarsi po atostogų ir vėl galiu sugrįžti į savo kasdienį gyvenimą.:)
AtsakytiPanaikintiLabas ;)
AtsakytiPanaikintiLabai smagu buvo susitikti ir apsižiūrėti (čia kaip šunys kad apsiuosto prieš pradėdami dūkti :DDD)
Viliuosi, kad auskarai dažnai supsis tavo ausyse :DDD O taviškius įtaisiau patogiai, lai laukia šiltų dienų, kada kaklas nebebus užmuturiuotas šalikais ir bus galima patogiai pasimaivyti :DDD
Linkiu, kad tokių "atostogų" turėtum dar ne vienas ;) Ir ačiū, kad daliniesi viskuo, patinka skaityti, įkvepi ir mane rašyti kitaip :)
Iki ;)
Sveika, Aurelija. :) Man irgi buvo labai malonu susitikti. :) Auskarai man LABAI patinka. Tokių neturėjau. :]Aš irgi panašių "atostogų" dažniau norėčiau. Dar būtų malonu tokių svečių kaip tamsta ir pas save sulaukti (vaišinčiau keksiukai ir kitais skanėstai) ir norėtųsi daugiau pabendrauti (klausinėčiau apie stiko studijas, kol pabostų kalbėti apie tai :D). Malonu, kad mano dienoraštis bent kažką įkvepia. ;D Tikiuosi dar teks susimatyti ne tik internetinėje erdvėje. ;)
AtsakytiPanaikintiManau, kad susitiksim ;)
AtsakytiPanaikintiGi visaip tam gyvenime būna, nuvažiuoju ir aš kartais iki Kauno :DDDD