Jei man kas nors prieš gerą mėnesį būtų pasakęs, būčiau nepatikėjus... bet dabar galiu tikrai tvirtinti, kad radau savo sielos sesę. Ji nevalgo šokoladinių ledų, bet mėgsta saldų likerį. Ji taip pat mato figūrėles ant suskilusių sienų ir jas piešia. Mudvi abidvi kalbam labai garsiai ir nebijom lietaus. Mums širdį kutena ta pati knyga ir mūsų balsu ištartos mintys įtartinai dažnai sutampa (net su savo mylimu vyru nekalbu tais pačiais žodžiais taip dažnai). Ji visiškas vandenis. Aš irgi. Aišku mes neesam visiškai vienodos, bet tų aš irgi per daugiau nei tris nevirtualios pažinties savaites buvo begalės. Ir man kartais atrodo, kad esam pažįstamos daug daug metų, tik ilgai nesimatėm ir dabar vėl susitikom. Jei kas būtų pasakęs, kad aš galiu taip greitai ir be jokių nejaukių tylos pauzių, jokių nutylėjimų ar tos "atsargumo zonos" pažeidimo ribos, įsileidus į savo gyvenimą naują žmogų, aš tikrai nebūčiau patikėjus. Bet dabar aš tikrai galiu tvirtinti, kad turiu draugė. Ir manau, kad šį kartą tai tikrai ilgam. :]
_ ,, _
Sėdžiu ir visą dieną šniurkščiodama galvoju apie draugystę, apie sutiktus žmones per šiuos metus, apie tai kiek daug dovanų gavau, kiek daug gerų, palaikančių žodžių man buvo pasakyta/parašyta, kai man buvo nelengva. Prieš metus net sėdėdama šalia savo vyro aš jaučiausi begalo vieniša. Atėjus šventėm sveikindavau savo vyro draugus, gimines, bet niekam, ką galėčiau pavadinti tik savo draugu, net sms neišsiųsdavau. Ir ne todėl, kad esu nemandagi, bet todėl, kad neturėjau kam. Dabar mano galvoje sukasi įvairiausios mintys apie šventes, kuriomis aš pradedu ruoštis tikrai anksti, bandau prisiminti visų naujų pažįstamų-draugių gimtadienius, o mano telefono užrašų knygutėj atsirado nauja skiltis "blogerės". :D Dabar aš turiu kam paskambinti, parašyti, galiu net "kavos" pakviesti išgerti, paplepėti. Net mano vyras pastebėjo, kad aš tapau laimingesnė. Taip, aš sutikau savo sielos sesę, bet be jos sutikau ir dar visai nemenką būrelį nuostabių žmonių. Kai kuriuos pažįstu tik virtualioje erdvėje, su kitais teko ne vieną smagią valandą kartu praleisti, dar kitus realybėj mačiau taip trumpai trumpai, bet norėtųsi dar ne kartą ir ne du susitkti. Deinoraščio rašymas tikrai vienas nuostabiausių dalykų nutikusių mano gyvenime. Ir jei ne tai, tai vis dar sėdėčiau kambario tyloje, laukdama kol kažkas ims ir įvyks mano gyvenime, vis labiau ir labiau gūždamasi į savo vidų ir slėpdamasi nuo viso išorinio pasaulio.
Ačiū mano brangieji skaitytojai. Ačiū mano virtualūs ir realūs (jau) draugai. Be Jūsų visų net mane užpuolusi sloga būtų visiška katastyrofa. ;D
Aušra, net susigraudinau džiaugsmo ašaromis..
AtsakytiPanaikintitai pati didžiausia laimė :) O dar neseniai liūdėjai, kad neturi darugių ir va, prašau - šaunu tikrai :)
AtsakytiPanaikintiAš irgi visą gyvenimą ieškau to pačio tikriausio sielos draugo, deja, kai atrodo, kad gal jau radau, paaiškėja, kad ne.
Labai miela :)))
AtsakytiPanaikintiVaikystėje svajojau turėti sesę dvynę, kad galėčiau į save žiūrėti iš šalies :)))
Va, panašu, kad suradai kažką panašaus :)))
Džiaugiuosi, lai tai trunka amžinai ;)
Simona, tik neverk. :P Užtenka, kad aš šniurkščioju visą dieną.:P Be to tau prie veido ašaros netinka. :D
AtsakytiPanaikintiVaida, tuoj padarysiu išvadas, kad dienoraščio rašymas yra antras pagal šaunumą atsitikęs dalykas mano gyvenime (pirmas aišku - pažintis su savo vyru). Sutikau tiek nuostabių žmonių, kuriuos draugais galiu pavadinti, o dėl vieno žmogučio tai net ranką po trijų savičių pažinties duočiau nukirsti. :)
Draugų ir meilės nereikia ieškoti: jie patys ateina į mūsų gyvenimus. Tereikia būti atvira širdimi ir pasiruošti juos priimti. ;)
Aurelija, aš turiu (bent kaip buvome mažos) iš išvaizdos panašę sesę, kuri skiriasi nuo manęs kaip diena nuo nakties. O dabar suradau draugę, kuri nėra panaši į mane išoriškai, bet vidumi ji mano sesė-dvynė(vandenė). :D
Aušra, būtinai gerk karštą arbatą ir kuo greičiau sveik :) Labai džiaugiuosi, jog mūsų keliai susipynė, tai vienas nuostabiausių dalykų mano gyvenime ;)
AtsakytiPanaikintiSimona, geriu geriu arbatą su DAUG medaus. :) Ir va 21h einu miegelio jau. Noriu iki ketvirtadienio pasveikti. ;) Aš irgi džiaugiuosi, kad mes susipažinom. :]
AtsakytiPanaikintiKaip miela skaityti apie laimingus žmones :)
AtsakytiPanaikintiNežinau, gal ir nereikia, bet aš pati susirandu sau dažniausiai žmones, mane, kažkaip retai kas nors suranda (šiuo metu, kažkaip ir neprisimenu nei vieno tokio). Bet rimtai, jau ne vienąsyk esu pastebėjusi, kad jei ne mano pirmasis žingsnis, tai su dauguma žmonių gal net nebūčiau pradėjusi bendrauti. Nes ne visi taip jau savaime ima ir ateina, bent jau mano gyvenime. Vieni laukia, kad kažkas ateitų, o kiti nelaukia ir patys ateina, nes jei tokių nebūtų, tai tie laukiantieji gal ir niekada nesulauktų. Na, nežinau, įkvėpimas pagavo rašyt komentarą :)
AtsakytiPanaikintiJau kaip miela :) džiaugiuosi už tave ir jus visas :}
AtsakytiPanaikinti