Kelias į pačią pradžią
Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}
2011-05-30
Apie mėlynus maišus, dėžes... iš kur mes tiek visko/nieko turim?
Ar tikrai nėra ko bijoti? Ar tikrai viskas bus gerai? Drebančiom kojom aš pasitinku saulėlydžius. Nespėju ir nebenoriu spėti. Dulkės, šiuklės, maišai ir dėžės. Daiktai pasimetę blaškosi po namus. Aš irgi. Reikia, o aš net nesistengiu daryti. Pradėti darbai ašaroja ir maldauja mano rankų. O aš tik neriu lygius raštus ir stengiuosi kuo mažiau mąstyti. Nežinau kur gyvensiu už savaitės. Nebežinau. Mano antroji pusė nardo ieškojimuose. Aš jaučiuosi radus, o jis ne. Jo norams pirmenybė. Skaičiai ir formulės. Apsivemti galima. Aš noriu rasti kampą, kur galėčiau pasistatyti Kalėdinę eglutę ir ramiai perskaityti knygą apie katę. Noriu auginti savo paprikas, kas rytą paglostydama jų lapelius. O dabar ryte atsibundu ir vėl noriu užmigti, kol vis tai bus baigta. Nenoriu nulipti nuo savo kalno. Nenoriu paleisti šitų plonučių, mūsų paslapčių nesaugančių sienų. Noriu atgal susidėlioti savo knygas, žvakes, išsiplauti grindis ir eiti išsikepti obuolių pyragą. Gyvenimas neteisingas. Jis liepia eiti tada, kai mažiausiai to nori. Iš to pykčio noriu nuskinti visas žydinčias gėles po langu. Nenoriu duoti niekam kitam džiaugtis mūsų namų grožiu ir tyla. Noriu šaukti ir trankytis, bet žinau, kad tik man nuo to bus skaudžiau. Kaip man būti gera, jei aš nemų neturiu? Kaip viskas bus gerai, jei aš net nežinau, kur mano katės voliosis ant saulutės? Kaip susitaikyti su mintimi, kad ir VĖL mūsų norai nesutampa? Atsibundu anksti ir vėl einu prigulti. Blaškausi, tik ašaros nerieda. Norėtųsi paverkti, bet negaliu. Mintimis bandau įsakyti laikui sustoti, kad galėčiau su šia permaina susitaikyti ir ją priimti kaip naują, galbūt geresnį gyvenimo etapą. Bet laikas kaip nestoja, taip nestoja, bet aš sustingus žiūriu į didėjančią betvarkę ir laukiu to nelemto stebuklo. O prie manęs artėja dar vienas saulėlydis.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Reik visada tiketi, kad viskas bus gerai. Ir tai, ko nezinai, po savaites jau zinosi. Ir tai ka darai siandien ar ryt - tera zingsnis pirmyn. Be kurio nera taves. NEs is tokiu maziuku zingsniuku ir yra sudarytas visas musu gyvenimas. Reik rasti savyje jegu ir kazka daryti, veikti. Tada ta nezinomybes savaite greiciau praeis. Ir reik pasitiketi savo artimu zmogumi. Juk viska, ka jis daro - daro del jusu. Kad ir kokie skirtingi jusu norai bebutu...
AtsakytiPanaikintiVisi gero nežadantys dalykai atsitinka tada, kai mažiausiai to tikimės, o tada sugadina nuotaikas, sveikatą ir kitus gerus dalykus. Net mėgstama arbata apkarsta ir skauda ten, kur nenorėtum, kad skaudėtų. Kaip ten bebūtų reikia tikėtis geriausio, nors tai ir labai sunku, bet juk gyvenimas nenuspėjamas. Sako už vieną blogą du gerus sumoka.
AtsakytiPanaikintiLabai patiko pasakymas: 'Gyvenimas neteisingas. Jis liepia eiti tada, kai mažiausiai to nori.' Mano būsena ir nuotaikos pastarosiomis dienomis ne ką geresnės.
Auksaranke, tai tiesiog rytas, kai nebeturi jėgų tikėti, nes atrodo jau sutarei, aptarei su savo vyru, o šis, lyg atmintį praradęs, vėl grįžta prie pačios pradžios. Tada nežinai ar visa tai vyksta iš tikrųjų ar tik dar vienas klaikus sapnas. Man labai sunku nežinoti. Labai sunku palikti mylimą būstą ir eiti gyventi į prastesnį ir daugiau kainuojantį. Bet judu. Pamažu pamažu. Pabumbu ir judu. Einu lyginti, kepti varškės apkepą, apnerti dar vieną vazoną, pamažu dėlioti daiktelius į dėžes, pamažu bandyti susitaikyti ir gyventi toliau. Tik liūdesio ir nerimo iš savęs dar negaliu išmesti.
AtsakytiPanaikintiO skirtingų žmonių, skirtingi norai.
Treshnee, mums šis kraustymasis daug planų sugriovė, daug kartėlio, nusivylimo į gyvenimą įnešė. Abudu mudu esam suirzę. Net katės tai jaučia. O nuomonių nesutapimas dar labiau viską paaštirna. Kažkur manyje yra nemaža viltis, kad viskas bus geriau nei gerai, bet kaip išgyventi visą tą pereinamąjį laikotarpį - aš nežinau.
AtsakytiPanaikintiDaugeliui žmonių drastiški pasikeitimai sukelia nemažą dūšelės sopulį.
Tep tep - neteisingas tas gyvenimas. Laikykis ir tikėkis geresnės gyvenamosios vietos. Kiekvienas persikraustymas - skaudus dalykas. bent jau man - todėl ir gyvenam turimame nuomojamame butelyje, nors vietos jau mažoka.
AtsakytiPanaikintiLinkiu ramybės šiuo perėjimo laikotarpiu ir rasti vietelę, kur jums abiems būtų gera grįžti po darbų ir būti savaitgaliais ;)
Egle, ačiū. Tikiuosi greitai atsiras nauji namai ir man nereikės savo dienoraštyje liudnų įrašų daryti, kad palangvėtų.
AtsakytiPanaikintiAušra, o aš tau truputį pavydžiu, nes į Tavo gyvenimą beldžiasi pokyčiai, naujos vietos ir nauji potyriai...Aš visada atsigaunu, kai kas nors mano gyvenime ima ir pasikeičia :) Pagalvok, gal tai naujos istorijos pradžia. tai tikrai naujos istorijos prdžia!Kaip jaudinančiai tai skamba :D
AtsakytiPanaikintiSima, o matei betvarkę mano namuose? Žinok dabar ji DAR didesnė. O šį vakarą sužinojau, kad šitoje betvarkėje dar beveik mėnesį teks gyventi, kol persikraustysim į "naują" butą. O ir ten bus chaosas. Aišku gausim salyginai daugiau erdvės ir daugiau šviesos, bet už tai ir daug daugiau teks mokėti. Visi birželio planai tolsta tolyn nuo mūsų. Visi suplanuoti didesni pirkiniai irgi. :/
AtsakytiPanaikintiTaip - tai nauja pradžia. Taip, aš žinau, kad mums bus gera gyventi kituose namuose, kad visą kraustymąsi kada nors prisiminsime kaip smagų nuotykį, bet dabar tai tiesiog reikia išgyventi...