Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2011-11-22

O kaip kvepia Jūsų Kalėdos?

Diena bėga paskui dieną ir laiko lieka vis mažiau. Oras prisipildo malonaus nerimo, skubėjimo ir laukimo, kuris čia ir dabar užsiubuoja savo glėbyje tartum šoktum Kalėdinį valsą su juo. Kiekvieną laisvą valandėlę stengiuosi kuo daugiau padaryti. Tos valandėlės perauga į naktinius pasisėdėjimus, pasišviečiant staline lempa, kai esi pasinėrusi į savo siūlus, medžiagėles, rankas susitepus kava iškvėpintais dažais, o mintyse su kiekviena kilpele, kiekvienu dyksneliu ar teptuko brūkštelėjimu linki daug daug laimės bei vaikiško tikėjimo stebuklinga Kalėdų naktimi. Ir niekas nebeišvaiko mano šypsenos.. net ir pleistruotomis rankomis sugebu naršyti po hortenzijų žydrumo siūlus... Taip, žinau, kad nebus tokių Kalėdų, kokias paišau savo vaizduotėje, bet suvokiu, kad šios man atneš kur kas daugiau stebuklų nei kada lig šiol...

Sėdėdami ant mūsų sofkutės ir gurkšnodami raminančią arbatą mudu, su mano mylimuoju, vis dažniau kalbomis nuklystam į Kalėdinės eglutės paieškas (gal kas žino kur galima įsigyti šviežią, gražią ir aukštą eglutę?), į aptarinėjimus ką kam padovanosim, kaip ruošimės šventinėms vakarienėms ir kaip pasidalinti pakavimo popieriaus atsargas, kad dovanos širdingai būtų supakuotos... Jau nebebūna dienos, kad aš neįsijunkčiau paklausyti kartą kitą Kalėdinių dainų, o prekybos centruose praeidama paglostau Kalėdines puošmenas ir vis dažniau užsihipnotizuoju žiūrėdama į naktinio miesto švieseles, kurios taip primena švytinčią Kalėdinę eglę. Kalėdos man daugiau nei šventė. Tai atsparos taškas, kuris nulemia koki kiti metai bus.. tikiuos jie bus dar stebuklingesni nei šie. Todėl aš atsipalaiduoju ir krentu į Kalėdes fantazijas, į tą langvą prieš šventinį išprotėjimą ir gyvenu tuo.
_ ,, _

O kokios Kalėdos be šventinių kvapų kvapelių? Kiekvienam jie būna skirtingi. Vieniems Kalėdos kvepia meduoliais, kitiems mandarinams, dar kitiems karštu vynu... na, o man Kalėdos kvepia troškintais raugintais kopūstais bei pakepintais grybais. Nevisai romantiška? :D
Mano tėvų namuose, kur aš visą savo gyvenimą valgau Kūčųo vakarienę, šventinis stalas yra... kitoks. čia neišvysi penkių rūšių silkės, grybų koteltų ar panašiai. Kūčių vakareinei, kuri man priverčia širdelę virpėti taip smarkiai, lyg būčiau iš naujo įsimylėjus, mano mama ir aš (esu jau oficialiai pripažinta virėja mūsų šeimoje) priruošiame visokių "keistenybių": įvairių jūros gėrybių, tailandientiškų ryžių makaronų salotų, sušių... prisikepam įvairios gardžios žuvies, nepamirštam pasigaminti kelių rūčių vaisių skanėstų. Taip gaminam gaminam, kol ant stalo neatsiranda gerai virš dvidešimt patiekalų. :D Bet kad ir koks netradicinis gali pasirodyt mūsų šventinis stalas, bet čia visada atsiranda vietos labai tradiciniams patiekalams: kūčiukai aguonpienyje, marinuota žuvis kepintose morkose bei svogūnuose ir, kas be ko, troškinti rauginti kopūstai, o šalia jų pateikima kepinti grybai. Šis patiekalas mano prisimuose yra įrašytas auksinėmis raidėmis. Tas rūgštokas kvapas persigėręs per visa mane ir valgydama šį, gana primityvų ir visiškai negurmanišką, patiekalą aš visada pasijaučiu maža maža mergaite. Man jis yra nepralygstamas bei nepakeičiamas. Be jo Kūčios nebūtų Kūčiomis, o Kalėdinis kumpis nebūtų toks skanus, jei prie jo negalėčiau dar ir raugintų kopūsto troškinio suvalgyti šaukštelį kitą. Jei Kūčių dieną, įėjus į savo tėvų namus, neužuoščiua šio patiekalo, man Kūčios būtų visiškai sugadintos, nes būtent taip turi kvepėti mano Kalėdos. :}

Kūčiomis bei Kalėdomis kvepiantys rauginti, troškinti kopūstai, kepinti grybai bei bulvės. :D

Reikės: Raugintų kopūstų, aliejaus, nedidelė galvutė česnako, svogūno (kas valgo), aliejaus kepimui, juodųjų bei kvepiančiųjų pipirų, maltų lauro lapelių., vandens, druskos, jei tik reikia.

Kopūstus gerai nsuiplauname (nebent Jūs mėgstate iš tiesų rūgščiai). Storadugniame puode užsikaičiam aliejų, sudedame kepinti susmulkintus svogūnus, kai jie suminkštėja sudedame smulkintus česnakus ir nelaukiant kol jie sudegs (nes sudega jie greitai) suverčiame raugintus kopūstus. Užpilame vandes tiek, kad kopūstai nebūtų visiškai apsemti. Gerai išmaišome ir paliekame troškintis. Kai kopūstai pradeda minkštėti, sudedame prieskonius. Paragaujame ar netrūksrta druskos ir pasūdome, jei trūksta. ;) Jei vandens gerokai per mažai, kad kopūstai ramiai sau troškintųsi, įpilame dar. Paliekame ramiai virti kopūsčiukus, vis patikrinant ar netrūksta vandens bei paragaujant, kad būtų aišku, kiek laiko dar virs Jūsų patiekalas. Kopūstai turi būti minkšti, bet ne visiška košė.
P.S. Jei kopūstus ruošiate ne Kūčių stalui, galite jiems besitroškinant įdėti rūkytų dešrelių, smulkintų lašinukų ar rūkytų šonkauliukų: rūkytos mėsos kvapas bei riebumas tik pagerins kopūstų skonį. ;)

Reikės: miško grybų, didelės svogūno galvos, druskos, pipirų, aliejaus kepimui.

Įkaitiname gilioje keptuvėje aliejų, sudedam kepti susmulkintą svogūną, kai jis suminkštėja, suverčiame nuvirtus bei nusausintus miško grybus, paskaminame preiskoniais ir paliekame uždengtoje keptuvėje pasitroškinti, kol iš grybų išsiskirs skystis. Troškiname grybus tol, kol jie pasidaro minkšti bei skanūs. :)

Na, bulves visi mokame išsivirti. :D

Viską dedame į lėkštę ir einame maitinti šiuo labai kaimišku Kūčių patiekalu šeimyną. ;)


Labai primityvu, bet labai skanu, o kvapas kerintis. :)

O kaip kvepia jūsų Kūčios bei Kalėdos?

P.S. Kas dar norite sudalyvauti mano Kalėdiniame iššūkyje, tai dar tikrai ne pervėlu. ;D

10 komentarų:

  1. Labas!
    Labai gražus įrašas! Mano Kūčių vakarienė kvepia egle, žvakėmis, mandarinais,burokėlių ir pupelių, grybukų su svogūnais mišrainėmis, kepta žuvimi, jaukumu ir meile.. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man šventės būtų visiškai ne šventiškos, jei nebūtų mielinės tešlos pyragiukų su baravykais. Mmmm... Nuo vaikystės šitas Kūčių skanėstas yra tai, ko laukiu visus metus, daug labiau nei Kalėdinių dovanų. Jau vien visas procesas - mielinės tešlos ir grybų pakepintų su svogūniukais kvapas, gaminimas - visuomet močiutei padeda mažiausieji vaikai: močiutė kočioja tešlą, o mažieji dalinasi darbais: vienas su puoduku spaudžia blyniukus, perduoda kitam, tas deda šaukštą grybų, tuomet trečias šakute užspaudžia kraščiukus ir rikiuoja ant rankšuolestėlio. Mmmm... (žinoma, vyksta tas pats ir su aguonomis, bet aš jų nemėgstu :D). O po to, valgant Kūčių vakarienę, didysis laukimas, kol močiutė pakils nuo stalo ir keliaus į virtuvę ir milžiniško skersmens keptuvėj skrudins pyragiukus. Mmm... O po to - karas! X) nes dėl šitų pyragiukų verta kovot. Galiausiai, mažieji, riebaluotais nuo pyragiukų žandais, ima nerimaut ir bruzdėt, dairydamiesi pro langą Kalėdų Senelio, o židinį spragsi smagiai ugnis ir kvepia šienas iš po staltiesės. Ir tada, priklausomai nuo oro, vaikučiai lekia laukan ieškot pusnyse dovanų, arba verčia namo kampus, ieškodami, kur tas niekšelis senelis paslėpė dovanas X). Ir dovanų dalybos (mūsų šeimyna didžiulė, tai procesas ilgėliausias, juolab kai suaugusieji ima paikiot ir smagintis labiau nei vaikai :D), dovanų apžiūros ir klegesys. Mmmm, užsimaniau Kalėdų X)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sveika, Jūrate. :)

    Geriausias ir nepakartojamiausias turbūt Kalėdų, kaip ir bet ko kito, kvapas yra jaukumas bei meilė. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Gabriele, net aš užsimaniau tų mielinių pyragiukų: gal receptu pasidalinsi.. na, bent jau man..;D
    Smagu žinoti, kaip kiti žmonės švenčia Kalėdas: gera girdėti/skaityti pasakojimus apie jų šventės jaukumą bei gėrį.

    Jau pat laikas užsimanyti Kalėdų: jos jau čia pat. :P

    AtsakytiPanaikinti
  5. Mielai pasidalinčiau, bet nežinau :D Reiks būtinai paklaust močiutės prie progos - o tada ir tau pašnibždėsiu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Kiekvieną kartą jos būna kitokios, todėl ir kvapas kitoks. Man Kalėdos būna liūdnos, nes per jas visada prisimeni tų kurių jau nebėra, tuos kurie turėtų būti kartu. Dažnai taip būna. Vos pradedu galvoti apie eglutės puošima ( apie tai pradedu galvoti du mėnesius į priekį. :) )ar pyrago kepimą visos liūdnos mintys sulenda į galvą. Kalėdos man kvepia močiutės gamintu maistu, eglute, begaline meile ir liūdesiu, nors paskutiniai du ir nekvepia, jie būna labiausiai jaučiami. :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Mūsų Kūčios tradicinės, jos neapseina be raudonos pupelių mišrainės, grybų, silkių, žuvies, aguopienio ir kūčiukų, dar būna "plotkelės" :)Šiltų patiekalų per Kūčias nebūna pas mus.

    O jūsų Kūčių vakarienė tai turėtų būti tikrai super skani,kai tokie patiekalai :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. ††††††††††, Kalėdos priverčia susimąstyti apie netektis, apie tai ko nebėra, bet reikia galvoti apie tą laiką, kurį su mylimais žmonėmis leidai, prisiminti kaip sėdėjai kartu prie Kūčių stalo ir stengtis elgtis taip, kad net ir nebūdami šalia jie jaustų tavo meilę, rūpestį. Jie norėtų, kad būtum laiminga, kad pasimėgautum puošiama eglute, valgomu maistu ir pajaustum bent truputį ramybės Kūčių vakarą. Uždek nesantiems šalia tavęs žmonėms žvakutę, padėk lėkštelę, duonos riekelę ir, kai valgysi Kūčių vakareinę, gal pajuasi, kad nesi tokia vieniša. ;)

    Vaida, kaip tai nėra karštųjų patiekalų? Gi vakarienė, o ne užkandžių stalas. :D Na, bent jau man labai tai keista. :) O vakarienės meniu juk tikrai galima truputį pakeisti pagal save, pasidaryti kažką naujo bei gardaus, ką norisi suvalgyti, o ne vien todėl, kad taip reikia, ir po to stumdyti lėkštėje. :) Aš už sušiuolaikintas tradicijas. :D

    AtsakytiPanaikinti
  9. Na, kažkaip neatsimenu, ar būdavo karštų, turbūt, kad ne :)Gal kokia žuvis... bet turbūt,kad irgi ne.
    Tikrai galima pavalgyti ir be karštų:)Na, silkę ir žuvį mėgstu, tad tikrai nestumdau nieko lėkštėje :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Mąsčiau, mąsčiau ir supratau, kad nei Kūčios, nei Kalėdos man nekvepia jokiais patiekalais. Bet Kalėdos niekada nebus "tikros", jei aš jas sutiksiu atskirai nuo savo ir vyro tėvų. Vieną kartą teko ir tai jau nebuvo taip pat, kaip būdavo. Tad sakyčiau, kad Kalėdos man kvepia mano "namiškiais ir artimaisiais". ;)

    AtsakytiPanaikinti