Klimtas.

Pažvelk į stiklo atšvaitus akyse: geltona saulė jau nusileido už horizonto ir liko tik sustingęs paveikslas, kuris įsirėžęs tavo atmintyje taip giliai kaip ir rasos skonis...

Aš brendu per spalvotą akvarelės pievą... gera be proto gera.... ir aš taip norėčiau... pavydas graužia kažką mano sieloje, kas dar liko po aukojimo... bet žiūriu ir man gera... norėčiau ir aš sustingti kaip ir jie tokioj nuostabiai ramioj akimirkoj...

Jis glaudžia ją taip švelniai ir kartu aistringai... liečia jos veidą nuo gyvenimo sugrubusiomis rankom... glamonėja jos plaukus... iš karto matyti, kad jis ją myli...

Ji glaudžiasi prie jo taip švelniai ir kartu aistringai... liečia savo išpuoselėta balta ranka jo ranką.... jos siela priklauso tik jam... iš karto matyti, kad ji jį myli...

Jie sustingo tobuloje akimirkoje, kai jiems daugiau nieko nebereikia: jie turi vienas kita... jie bučiuojasi... jų sielos suaugo kaip ir jų kūnai... jų sielos susiliejo tobuloj laimės akimirkoj... ir niekas jų nebegali išskirti...

O aš verkiu žvelgdama į tą tobulybę, nes žinau, kad taip iš tikrųjų nebūna... o jei ir būna, tai man taip nebus... ten tikra laimė, įkūnyta akvarelės žaisme... o čia aš galiu sutikti tik fatališkos nevilties realybę...

Ir skauda... saldžiai skauda... aš noriu, kad nebeskaudėtu... stengiuosi nutilti, užgniaužti savyje viską... pamiršti... nepadeda nei pastangos, kurios tik dar labiau didina tą beviltiškumą... nei burtai, kurie tik laikinai apmalšino tą begalo saldžiai šleikštų jausmą... prakeikiu aš save už silpnumą, kuris valdo mane... norėčiau pabėgti nuo visko ir sustingti akvarelinėje ramybėje... nutapyk mane, o mano dailininke, kurio rankoj išaugo teptukas... nutapyk mane kaip Juditą, kuris nužudė savo meilę, nes man nelemta pasivaikščioti po tavo sodus ar sustingti bučinyje... aš tik apgailėtina vargšė Judita, kuri nužudė savo meilę, ir liko stovėti sustingusiu išdidžiai skausmingu veidu bei apnuoginta pasauliui krūtine... išplėšk man širdį, kuri jau nebeplaka – tai bus tavo užmokestis, mano dailininke, kurio rankoj išaugo teptukas...