Na, ką apturėjau nuostabią dieną. Jaučiuosi itin gerai. Kažkaip šviesiau pasidarė. Netgi pamiršau, kad noriu vėl sugrįžti į pūvančios daržovės būseną ir visą dieną išsišiepus vaikščiojau. O kaip gera buvo pajausti jo rankas savo plaukuose ir žinoti, kad nuo kiekvienos akimirkos praleistos kartu tau tik šviesiau ir lengviau galvoje darysis. Ech... nieko mažiau po pusantros savaitės aš vėl pajausiu jo rankas savo plaukuose. Ir dar kaip džiaugiuosi, kad jis savo laimę surado. Kaip gerai buvo žinoti, kad jis savajai padovanos žiedelį... ech... Darausi sušiktai sentimentali. Kad ir prekybos centrai. Na, gerai dirbu tokioj chamurkėj ir aš, bet tai visai kas kita. Kai į prekybos centrą išeinam su mama, mama ir aš būnam draugės, o ne motina su dukra. Tada mes šnekamės, renkamės daiktus, kurių (ne)reikia mums ar mūsų namams, po to „surūkom“ po saldainį ar ledų porciją ir patraukiam namo po kelių valandų, praleistų tarp prekių prikrautų lentynų. O šiandien dar ir olaus kartu gėrėm, ir rūkytą žuvytę valgėm. Niam niam.
Ir dar mačiau debesis, panašius į kūginių ledų porcijas... visai kaip vaikystėj...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą