Mergaitė, kuri nukrito į žemę.

Aš žinau. Aš suprantu. Kitaip nebebus. Aš sėdžiu. Mano širdis plaka. Aš gyva. Aš nejaučiu. Vanduo tyška. Aš plaukti nemoku. Niekada neišmoksiu. Neužrašomas veiksmas rėkia manyje. Aš bandau suvokti kodėl, bet negaliu. Nenoriu. Mano rankos žaizdotos. Vąšelis drasko odą. Kraujas lašnoja ant baltutėlio nėrinio. Prie jo aš glausiu galvą. Kada nors. Tai reiškia niekad. Jūra. Juokas. Jutimas. J. J. J. Tyla. Jos begalė. Ji beribė. Kaip ir pyktis. Kaip ir bausmė. Aš ją tįsiu visą savo gyvenimą. O kiek jo daug nebeliko. Kiek iššvaistyta. Kiek mažai turėta. Bet turėta glaudžiu prie širdies tarytum savo vaiką. Jo nebus. Niekad. Tik dabar suvokiau. Galutinai. Daug ko nebus. Daug ko negalėsiu turėti. Negalėsiu patirti. Karšta. Ant mano veido. Vanduo tyška. Bet plaukti nemoku. Sparnų niekad neturėjau. Bet skridau. Gaila, kad neturiu baltos suknelės. Apsirengčiau ir stovėčiau prie savo mėlyno akmens. Ir laukčiau. Visada lauksiu. Kada nors sulauksiu. Tai reiškia niekad.