Paleva.

Vienintelis blogas dalykas yra vaistų pakelis ant stalo. O aš su mažučiu peiliuku diriu apelsino odą. Pasek man pasaką. Nežinau, o gal ir žinoti nenoriu. Manęs jau laukia autobusas. Akumuliaturius mirksi suspaustas žirklėse. Kodėl? Taip reikia? Ar mes tikrai darome taip kaip reikia? O gal padarome daug klaidų? Klaidos. Paslydimai. Nuopuoliai ant kambario grindų. Plaukiu aš kambario asfaltu, kurį kažkada kruopščiai lakavo tarybinė kareivio ranka. Blondinė žiūri į mane. Haliucinacija? Ne. Ji priklijuota prie sienos su lipalu, nes kažkam atrodė, jos žavu turėti blondinės galvą priklijuotą prie laukujų durų. Gurkšnelis arbatos. Sugebėjimai valdo pasaulį. Mintis iš kažkur perbėga į kažką. Vienuolis su mėlynu triko sutrikdo visą pasaulį su savo miškais, augančiais iš pažastų. Apsivemkim. O gal ne. Apelsinas buvo skanus. Jis mirė garbingai. Užpildykim skrandį anti- vaistais ir trumpam eikime pabėgioti.

Kaip galima eiti, jei bėgi?