Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2010-02-12

Snowy White ir mano palaidų stygų bliuzas.



Nebelieka žodžių... šoku tuščiuose namuose. Gal ne šoku, greičiau tik lėtai judu vietoje. Ir klausau klausau. O muzika skamba. Retai klausausi muzikos. Seniau ja kvėpavau. O dabar apsikabinu dainą ir laikau. Nepaleidžiu. Saugau, kad tik ji iš mano širdelės nepabėgtų. Ir linguoju lyg savo glėbyje migdyčiau kūdikį. Lėtai lėtai. Pati bijau atsibusti. Turbūt...

Truputį apgailestauju, kad negaliu mąstyti aiškiau. Bet tai ką galvoju, tą ir sakau. Ydos. Neišgydomos žaizdos. Skamba vidurnakčio, o aš girdžiu palaidų stygų bliuzą. Truputį skaudena kažkur kairėje. Tenka tik nuleisti akis žemyn ir vėl pasijausti kaltai.

4 komentarai:

  1. Vakar atradau šį blogą. Ir ji stikrai man labai patiko, perskaičiau daugybę įrašų Labai artimos mintys. Aš taip pat įstojau į lietuvių filologiją, bet kažkaip taip ir nemečiau, nors pripažįstu, meilė knygoms tikrai sumažėjo:)
    O paauglystėje irgi jausdavausi beveik taip pat kaip Jūs.viskas atrodydavo juoda. Džiuogiuosi,kad meilė Jums suteikė stiprybės. beje labai graži katytė, labai patinka,kai katės būna tokio kailiuko :)

    V.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Džiaugiuosi, kad patiko mano dienoraštis. :) Tik prašom manęs "jūs" nevadinti. Aš dar nesu tokia sena. :}

    AtsakytiPanaikinti
  3. na, tai tebuvo mandagumo forma :) Esu iš tikrųjų Jūsų/tavo bendraamžė ir taip pat iš Kauno :)
    V.

    AtsakytiPanaikinti
  4. tai labai labai malonu. Tikiuosi, kada sužinoti, kas slepiasi po anonimiška V. ;)

    AtsakytiPanaikinti