Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2010-06-04

Isle of Man: Du koncertai per vakarą.

Aš visada buvau muziejų mergaitė, t.y. man visada patiko slankioti po tylius muziejus, pažiūrinėti eksponatus, skaityti aprašus, klausytis gido pasakojimų etc. Ir man labai pasisekė, kad mano antrajai pusei irgi toks laiko praleidimo būdas taip pat labai priimtinas. Mums patinka ką nors naujo sužinoti. Todėl iš pat ryto, sukirtę po porciją tikrų angliškų pusryčių, Vilius ir aš patraukėme link vietinio Manx muziejaus, kuris, kiek vėliau sužinojome, buvo išrinktas antru pagal informatyvumą bei organizuotumą muziejumi Europoje (įdomu kurioje vietoje atsiduria lietuviški muziejai?). Be pagrindinės ekspozicijos buvo ir paroda skirta TT savaitei. Mudu klaidžiojome po muziejų, aikčiojome (na, labiau tai aš dariau), žavėjomės salos istorija bei gamta. Deja neturiu nė vienos nuotraukos, nes man nuo seniausių laikų įaugusi į kraują taisyklė, kad muziejuj draudžiama fotografuoti, nes lietuviškam muziejuje visur iškabinti draudimai net turėti fotoaparatą, o pikti it cerberiai muziejaus prižiūrėtojai stebi tave akylomis, viskuo nepatenkintomis akimis. O čia.. gali net senovinį briedį pačiupinėti, apsikabinti vikingą ar vikingę (kas jums arčiau širdies) ir fotografuoti kiek širdis geidžia, bet apie tai sužinojom tik išeidami iš muziejaus, kur įsigijom mielų smulkmenėlių namiškiams. Po to sekė pasivaikščiojimas po nuostabiai sutvarkytus parkiukus, kuriems dar ilgai neprilygs lietuviškos medžių tankynės, vadinamos žaliosiomis miesto zonomis (na, yra kelios itin malonios išimtys, bet jas galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti).


...o tada sekė labai būtina bei neišvengiama repeticija ir net du koncertai. Pirmasis vyko Port St.Mary. Ignas, jau buvo ten kartą koncertavęs, tai jo neišgąsdino, kad į koncertą susirinko truputį daugiau nei dešimt žmonių, bet kaip sakoma svarbiau kokybė nei kiekybė. Koncertas labai nusisekė. :)




Na, o antrasis koncertas... na, tarkim, kad jis buvo itin liūdnas. Nepaisant reklamos po salę šlaistėsi keli itin padauginę piliečiai, kuriems buvo jau nebe svarbu kas ką groja. Aš bandžiau filmuoti, bet ir tai nelabai sekėsi... taip sakant, nesitikėk kad visada viskas būtų puiku. Todėl mes tiesiog ramiai grįžome "namo" ir griuvome ant sofkučių pailsėti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą