Isle of Man: pilis Peel'e ir netikėti koncertai.

Pirmą kartą gyvenime aš pasiilgau sriubos. Net mintis apie burokėlių sriubą, kurios paprastai aš nevalgau, man atrodo gundanti, o skrandis tik skausmingai sugurguliuoja. Bet nė vienoje maitinimosi įstaigoje nemačiau pardavinėjamos sriubos. Ne gi vietiniai jos neverda ir nevalgo? Čia net daržovių patiekalų labai menkas pasirinkimas.. gerai, kad aš nesu vegetarė, o tai tektų maitintis vien tik bulvėmis bei šampinionais, kurie tiekiami prie visų karštųjų patiekalų. Vien dėl maisto negalėčiau gyventi Didžiojoje Britanijoje. Bet gana verkšlenti, juk ne pavalgyti čia atvažiavome!

Vat, galų gale atsirado galimybė truputį geriau apžiūrėti salą ir kartu su Viliumi, ir be nieko daugiau (kaip aš pasiilgau būti tiesiog dviese su savo vyru) išvykome to padaryti. Buvo suplanuota, kad šią dieną nebus jokių koncertų, todėl mes ramiai sėdome į dviaukštį autobusą ir išvažiavome apžiūrėti Peel pilies. Kaip tik šį sekmadienį šiame mieste turėjo vykti šventė, bet mes nusprendėme pirma aplankyti pilį. Mes nebūtume mes, jei eidami link pilies pasirinktume vaizdingesnį, bet kur kas ilgesnį kelią ir nors vėjas žvarbiai kando, mudu ryžtingai kopėme į kalvą.

Simbolinis "išsimaudymas" Airių jūroje.

Kalnas, į kurį mes kopėme, bet taip ir neužkopėme.

Pajutę, kad jau gana ilgai vaikštome aplink pilį, nusprendėme galų gale į ją užeiti. Prieš pat užeinant pastebėjome, kad turime tik truputį daugiau nei valandą apžiūrėti pilį, o muziejaus po atviru dangumi plotas tiesiog didžiulis, todėl negaišdami laiko čiumpame (tiksliau aš čiumpu, nes mano antrosios pusės anglų kalbos žinios truputį šlubuoja) mūsų nešiojamą "gidą" (milžinišką mobilujį telefoną primenantį radiją, kur minkai myktukus ir klausai informatyvaus pasakojimo) ir inirtingai bėgame apžiūrėti šio keisto muziejaus.

Balandis vegetaras.

Senoviniai antrankiai.

  Virtuvė. :)

Nuostabus, labai tvarkingas muziejus. Itin patiko nešiojamas "gidas", tik gaila, kad neturėjome daugiau laiko viską apžiūrėti ir išklausyti visų pasakojimų apie šią seniausią salos pilį. 

Prieš eidami į pilį, mudu buvome nusižiūrėję vietelę, kur siūlė paragauti šviežių krabų. O po tokio pasivaikščiojimo Vilius ir aš jautėmės labai išalkę. Bet paskambino Ignas ir pranešė, kad šį vakar atsirado proga pagroti Rovers Return bare, tad nieko negaišdami mes grįžtame į Douglas. Tai gi be pietų, sugriaužę tik po obuolį skubame į koncerto vietą. Ten sužinome, kad, bus bandoma dar kažką daryti ir Paramount naktiniame klube, todėl TheMoonBand gros ir ten. Tai, kad maža nepasirodytų, dieną, kai turėjome tiesiog ilsėtis, buvo netikėtai suplanuoti net du koncertai. 

 

Mano subjektyvia nuomone, tai buvo itin vykęs koncertas: publika labai gerai priimė TheMoonBand'ą, o ir jautėsi, kad vaikinams buvo linksma groti. Bet po šio koncerto nebuvo laiko atsikvėpti ir reikėjo subėti į Paramount naktinį klubą. Na, kaip čia pasakius: kaip ir pirmą kartą čia ne itin linksma buvo. 

Prieš TheMoonBand  grojant, savo akustišką, kiek migdančią programą atliko šie vaikinai, kuriuos praminėm hobitas (savaimę suprantama dėl jų mažo ūgio). Atsiprašau, bet jų vardai man taip ir neišliko mano atmintyje.

TheMoonBand atliko vos kelis kūrinius... ir mes keliavome "namo", bent truputį pailsėti.

P.S. Vietoj šių dviejų koncertų, aš mieliau būčiau suvalgius krabą, išgėrus mėlynių sidro ir šiaip leidus laiką tik su Viliumi. Pradedu pasiilgti kasdienybės. Bet, turbūt, tik aš šioje kelionėje taip jaučiuosi.