Isle of man: Po lietaus visada pasirodo saulė.

Visos šitos kelionės metu, kiekvieną rytą atsibudus aš matau jūrą ir dangų virš jos. Šis rytas buvo itin saulėtas ir toks skaidrus iki begalybės. Bet vakarykštis lietus padarė savo ir šaltis šiurpino ne tik mano odą, bet ir visą mane. Bet negalėjau visą dieną praleisti įsisupus į miegmaišį, kuris man atstojo man anklodę bei paklodę, ir teko ropštis iš lovos: važiavom į CastleTown valgyti kepsnių. 

 

Mano didžiam nusivylimui teko laukti, kol vaikinai surinks ką tik nupirktą kepsninę... na, jie tikrai užtruko. O man, nors ir tikrai maloniai šildė saulutė, buvo labai labai šalta. Nuoširdžiausiai gailėjausi, kad vaistus pamiršau pasiimti, todėl sėdėjau ir ir lėtai valgiau braškes. man buvo nuoširdžiai gaila, kad tomis braškėmis reikia dalintis... :(

O kol kepsniai buvo iškepti aš galutinai sužvarbau... ir vos tik pavalgius reikėjo greitai skubėti į dar vieną TheMoonBand'o koncertą. Net nebuvo laiko ramiai išgerti karštos arbatos, kurios man taip reikėjo.

Beja šiandieną dar buvo Igno gimtadienis: su tuo mes jį ir sveikiname. O aš po kelių puodelių karštos arbatos bei dozės vaistų kažkaip neįtikėtinai atlaikiau ne tik TheMoonBand'o koncertą, bet dar turėjau jėgų ir po viso Viliaus grojimo dar ir pasivaikščioti po naktinį Douglas'ą. 

 

Sunki ši diena buvo. Vis labiau pasiilgstu namų bei kasdienybės. Pirmą kartą aš pajaučiau kokia aš vis dėlto esu prisirišus prie mūsų namų ir kaip man norisi ramiai, tyliai gyventi.

P.S. Kai visi drabužiai nuosavame lagamine pabosta, reikia pasikuisti tarp vyro drabužių. :D
P.P.S. Marškinėlius dekoravau pati. truputį giriuosi. :}