Kalėdos.

Su Šventom Kalėdom Jums visus nuoširdžiai sveikina Pukėnai!

Kūčios.

Nerašysiu nei apie Kūčių ramybę, nei apie tai, kokios jos svarbios mano gyvenime, nei apie tai, kaip gera susėsti prie Kūčių stalo ir jausti savo šiemos buvimą kartu. Nerašysiu, nes visi tai žino. Visi tai pajaučia, kai tik dengimas stals, nešami kruopščiai gaminti patiekalai ir visa šeima susirenka kartu, puošiama Kalėdų eglutė... Todėl tiesiog pasidžiaugiu savo katukėmis, dovanomis, sukrautomis po Kalėdų eglute ir einu padėti mano mamai suktis virtuvėje.

Su didžiuliu nekantrumu laukiu kalėdų ryto, kad galėčiau eiti išsipakuoti man skirtų dovanėlių ir pasižiūrėti, kaip džiaugiasi kiti mano dovanojamomis dovanomis. :)

 Mėja vis pritaikius progą vagia kūčiukus... :)

Gertrūda gana noriai Kalėdų proga pasipuošė kaspinu, bet Mėja jokiais būdais to nenorėjo daryti. :)

Ramybė, šilumos bei jaukumo.

Nosys

Kalėdos atėjo į mano namus anksčiau. :)

Na, man pastaruoju metu ir sekasi. Tik sudalyvauju kokiam nors giveaway ir laimiu. :D Net truputį nesmagu taip tampyti fortųną už ūso . :) Bet vis vien labai labai smagu laimėti. Tai vat, šiandien atkeliavo mano laimėtos kaladėlės iš Kitokių Amatų. Labai mielos kaladėlės. Sėdėjau ir žaidžiau su jomis. :D Pasijaučiau kaip maža mergaitė. Iš pat pradžių galvojau, kad jas padovanosiu vienai mažai mergytei, bet ji tokiems žaislams dar per maža... bet kuo toliau tuo labiau mąstau, kad jas pasiliksiu sau.. kad galėčiau kada nors padovanoti savo vaikučiui, besimokinančiam pažinti pasaulį: tokios kaladėlės niekada nesensta. :)

Ačiū Aurelijai ir  Nerijui už tokią šiltą bei jaukią prieš Kalėdinę dovaną. :)

Apie žiemą ir kates.

Šią vasarą aš labai dažnai išleisdavau Mėją "pasiganyti" į balkoną: mes užkalėme visas buvusias skylės, o balkono kraštą gausiai apstačiau gėlėmis, tad Mėja kuo ramiausiai (tiksliau man ramiau buvo) galėjo mėgautis grynu oru ir vargšų vorų, musių bei kitų vabalų naikinimu balkone. Net dabar atšalus ji atsisėda ant palangės ir galvute stumia rankeną, pasižiūri į mane ir ūkteli, kad aš ją leisčiau į balkoną, bet... atėjo žiema ir kažkaip nesinori tiek daug kainuojančios kambario šilumos išleisti į balkoną. Bet kartais galima. Be to ir Gertrūda dar gyvenime niekada nebuvo kojos padėjusi ant sniego.. tad vieną gan gražią dieną aš išleidau kokiai 15minučių savo mergaites-katytes į balkoną. :)

Na, Mėja nelabai myli sniegą: jai mielesnė vasariška šiluma ir dūzgenčių bitučių garsas... o Gertrūda kaip visada patenkinta viskuo ir ją daug sunkiau buvo parvaryti į šiltą kambarį nei Mėją. :)
Tad tokios paprastomis laimėmis užpildytos mano dienos... iki Kalėdų vis mažiau laiko, todėl verčiuosi per galvą... jaučiu, kad teks atsisakyti miego...

Sniegena

Vienas iš šių metų tikslų buvo išmokti siuvinėti. Tiksliau prisiminti kaip siuvinėti, nes kažkada mokėjau ir net visą prijuostę buvau išsiuvinėjus... bet tai buvo labai labai seniai. Iš pat pradžių negriebiau nieko sudėtingo: vienspalviai piešinukai, mažutėlės schemutės. Bet Kalėdoms besiruošiaint nusprendžiau Viliaus vienai iš močiučių padovanoti siuvinėtą paukštuką, kurį (tik neprisimenu iš kurios interneto svetainės) buvau išsisaugojus dar gerai prieš metus. Siuvinėjau ant lino (net neįsivaizduoju kuo skiriasi lininis audinys skirtas siuvinėjimui, nuo paprasto lininio audinio) su siūlais, kuriuos radau pas save stalčiuje (lyg ir čekiška muline). Naujų siūlų neprikau, nes mano suvalkietiškas kraujas rėkte rėkia, kad reikia pirma esančisu sunaudoti, tik po to kitus pirkti, todėl truputį pakeičiau spalvas. Rezultatu esu visai patenkinta. :) Pirmas mano siuvinėjimas ant lino. Pirmas spalvotas paveikslėlis. Ir niekas man neaiškino kaip teisingai siuvinėti. :)

P.S. Mielosios siuvinėtojos, tik labai nesmerkit. Geriau patarkit. ;)

P.P.S. Šiandien lygiai metai, kai aš ištekėjau už Viliaus. :)