Kadangi šiandiena yra širdelių šventė, manau man derėtų ir apie savo širdelės sąvininką pakalbėti. Iš esmės, jei ne Vilius, tai ir šio blogo nebūtų. Tai jis prisėdęs prie kompiuterio vieną dieną pasakė, kad man sukūrė blogą ir pareiškė, kad geriau čia rašyti, nei rašyti piktų vaikų apsuptyje arba nerašyti visai. Tai aš susirinkau savo bent kiek padoresnius senus rašymus ir persikrauščiau čia. :) Ir visiška bei absoliuti tiesa, kad jei ne mano mylimas vyras, kurį aš sutikau tada, kai aš to mažiausiai norėjau, šis blogas būtų tamsus ir niūrus, toks, koks buvo visas mano gyvenimas iki Viliaus. Aš kartais paskaitau savo senus keverzojimus, kurių dalį galima rasti čia archyve, ir man pasidaro taip skaudu, taip lūdna, kad tiek mažai aš tada save mylėjau. Už viską, ką nuostabaus bei gero turiu savo gyvenime dėkoju savo brangiausiajam. Ir vien todėl, kad aš jį taip beprotiškai stipriai myliu, aš rašau būtent šį įrašą.
Kaip čia tiksliau išsireiškus: mano vyras keistas. Jis dėl to tikrai neįsižeis, nes jis tikrai keistas. :D Jis valandų valandas gali prasėdėti prie kompiuterio, vien tik tam, kad sudarytų savo giminės medį (ir dar dažnai mane spaudžia, kad ir aš saviškę giminę ant popieriuko surašyčiau.. :?) ar vien tik tam, kad susikurtų patogią katalogavimo sistemą. Dar jis myli muziką, kurios aš nesuprantu, na, o jis nesupranta, kaip aš galiu klausyti tų "mergaitiškų briedukų". :) Jis taip myli muziką, kad jei tik būtų menkutė galimybė, tai jai jis visą gyvenimą paskirtų. Daug daug jis turi keistų, man nesuvokiamų įpročių, kuriuos aš ne tik toleruoju, bet dar ir labai myliu. Viena iš tų keistų manijų, kuri dažnai valdo mano vyro šviesią galvelę yra monetos. Daug monetų. Labai labai daug monetų. Mes (nes jis mane irgi "užkabino" jas rinkti, ieškoti bei nešti jam) renkam visas monetas. Susirenkam monetas, kurios pamestos voliojasi gatvėje, perkam sendaikčių turgeliuose, antikvariatuose, kartais elgiamės labai negražiai ir išsitraukiam vieną kitą pinigėlį iš fontano (žinau, kad tai negražu, bet jei jame guli blizganti monetytė, kurios dar mano brangusis neturi, tai aš nuryju gėdos jausmą ir staigiai kišu ranką į vandenį, kad tik tą monetą ištraukti ir atiduoti jam). Taip pat mes prašome šeimos narių, draugų, gerų ir menkiau pažįstamų žmonių jų sukauptas, bet namie be jokios naudos besivoliojančias, monetas padovanoti ar iškeisti į jiems labiau patinkantį pinigą ar daiktą. To aš prašau ir Jūsų, mano mieleiji skaitytojai.
Tai, jei tik turite monetų, kurių nebepaleisite atgal į apyvartą, ir jos Jums nėra brangūs prisiminimai, o tik dar vienas namuose be jokios naudos kaupiamas daiktas ir Jums jų negaila padovanoti ar iškeisti į ką nors vertingiau, ko Jums labiau reikia, tai susisiekite su manimi. :) Vilius ir aš būtume labai dėkingi už Jūsų pagalbą bei papildytą dar vieną, iš daugelio skrynučių (kurias Vilius taip pat renka. :}).
P.S. Mes renkame net tarybines kapeikas bei rublius, jubiliejinius litus, monetas, nepakliuvusias į apyvartą... taip sakant beveik viską, kad yra plokščias, metalinis ir vadiansi pinigu. :D
Tavo sirdis priklauso Tau paciai. Kaip bebutu saunus blogas :)
AtsakytiPanaikintiŽodis širdis gali reiksšti daugybę dalykų. Širdis ne tik gyvenimas, ne tik gyvybė, bet ir meilė. Šiame tekste širdis ir yra meilė, tai mano meilė, sukoncentruota į vieną "širdelę" tikrai priklauso mano mylimam vyrui.. o be to, truputį vienam nuo kito būti priklausomiems irgi nėra blogai. ;)
AtsakytiPanaikintiKaip graziai apie savo vyra parasei;)
AtsakytiPanaikintiO del monetu - mano tetis turi didele kolkecija:) Ne tik monetu, bet ir popieriniu pinigeliu. Kartais buna labai idomu apziureti ta jo kolekcija:)
Monetos kur kas įdomesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mano vyro kolekcija nėra labai didelė ir vertingų egzempliorių ten ne per daugiausiai, bet pamažu rankiojam. Liūdniausia, kad žmonės turi po vieną ar dvi monetas, kurios neturi jokios vertės, jie jų nerenka, jomis nesidomi, mėto po visus namus, bet atiduoti gaili, nes "jei tau reikia, tai gal ir man kada pravers". :/
AtsakytiPanaikintiO kam jums reikia? Viskas gražu ir puiku, bet papasakok kam tavo vyrui, o po to ir tau jų reikia? Juk priežastis yra? Labai įdomu būtų paskaityti :)))
AtsakytiPanaikintiAš pvz turiu monetų iš visų šalių, kurias esu aplankiusi. Kai dar buvo laikai, kai Europos šalys turėjo skirtingas monetas, ir kai keliavau visur kur, pasilikdavau visų po vieną ar po kelis egzempliorius. Stengdavausi pasilikimo momentą įsiminti ir taip susikūriau tam tikrą prisiminimų skyrelį :DDD
O dabar jas karts nuo karto čiupinėju, prisimenu, "keliauju"...
O jums kam? ;)
Na, man tai reikia visko, ko reikia mano vyrui (ko tik dėl savo mylimųjų nepadarome).:D O Vilius renka jas, nes bando surinkti visas XIX-XXIamžiaus apyvartines Europos monetas. Aišku renka ir kitų, ne tik Europos, šalių monetas, bet Europa yra pagrindas, nes bando neišsiplėsti bei neapžioti didesnio kąsnio, nei įstengia atkąsti. Toks jo tikslas bei hobis. Man tai tiesiog gražūs daiktai, bet jis jomis domisi, kataloguoja, tvarko ir kaupia. Pavyzdžiui stengiasi dar surinkti visas visems nereikalingas kapeikas, kaupia lietuviškas monetas, nes vieną dieną jas irgi pakeis eurais ar dar kuo, todėl kruopščiai deda jas į medines dėžutes ir karts nuo karto atisidaręs džiaugiasi savo lobiais. Visi mes turim savo keistenybių. O Viliaus keistumas yra rinkti metalinius pinigėlius. :)Aš kaupiu džiovintus gėlių žiedus, knygas, iš kelionių parsivežtus niekučius (metro bilietus, čekučius etc) bei papuošalus.
AtsakytiPanaikintiViliui monetos yra jo turtas (kaip ir jo bosinės gitaros), o kadangi Vilius yra mano laimės šaltinis, tai aš jį irgi stengiuosi padaryti laimingą, todėl ir renku visokiais kokiais būdais monetas. ;)
Puiku, gavau daugiau nei norėjau, ačiū :)))
AtsakytiPanaikinti