Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2011-03-16

Po labai baisios nakties net saulė skaisčiau šviečia.

Kai Gertrūda atsirado mūsų namuose, nuo pat pirmų valandų pasirodė jos nepaparastai atkaklus charakteris. Ji visada visko ryžtingai siekdavo: ar tai būtų pliušinė pelė, ar sauso ėdalo gabalėlis, kurį ji su malonumu gaudydavo, ar išgyventi net tada, kai jos gyvybė kabo ant pačio mažiausio plaukelio. Po labai sunkios nakties, praleistos su puikia vetrinarijos gydytoja Rūta, mano mažoji katukė išgyveno ir sėkmingai sugrįžo namo. Dabar ji ramiai miega vonioje (ten jos saugiausia ir mieliausia vietelė: kai jai būna negera, tai Gerdtrūda eina pamiegoti į vonią). Seniai taip nebuvau bijojus bei verkus. Mano širdis sustojo vien tik išgirdus, kad Gertūdai komplikavosi operacija ir ji gali mirti. Verkiau kruvinomis ašaromis, nors žinojau, kad jos nelabai ką pagelbės. Medžiausi pirmą kartą po tiekos metų.. ir mano malda buvo išklausyta (parašiau taip lyg būčiau labai religinga.. bet nesu). Labiausiai esu dėkinga Aipas veterinarijos kabineto darbuotojoms, o ypač labai jaunai, bet labai gabiai veterinarijos gydytojai Rūtai (tikrai rekomenduoju visiems šią gydytoją: ji padarė viską, kad tik mano katukė išgyventų). Man mano katukės, Mėja ir Gertrūda, yra tartum vaikai. Verkiu, saugau, pabaru ir myliu jas lyg būčiau jų mama. Tai gali kitiems nuskambėti kvailai, bet taip yra. Jos mano turtas ir aš viską padarysiu, kad tik joms būtų gera gyventi. Nežinau kaip būčiau išgyvenus, jei Gertūda nebūtų tokia atkakli bei nesikabintų į gyvenimą savo mažučiais nagučiais. Net ir dabar galvojant apie visą tą patirtą siaubą, man gnaižią gerklę ašaros. Vis prieinu prie miegančios katytės ir pabučiuoju, vis įsitikindama, kai visi blogumai jau praeityje...

Mano Gertrūda Atkaklioji.

16 komentarų:

  1. labai smagu, kad viskas gerai katytei :) Net nežinojau, kad sterilizacija tokia pavojinga.

    P.S. draugas turi katiną, dabar jisai žymisi visur (net lovoj pridarė),bet jo nekastruoja, nes atseit tai katinams negerai. Nes tada jie būna vangūs ir tunka. Girdėjau, kad taip būna ir katėms, tik, žinoma, ne visoms. Įdomu, nuo ko priklauso, kad vienų kačių elgesys ir įpročiai po tų operacijų pasikeičia radikaliai, o kitų - ne...

    Vaida

    AtsakytiPanaikinti
  2. Bet kokia operacija yra pavojinga. Be to pasirodo mano Gertrūdytė nėra labai sveika katukė (jei kažkas negerai su blužnim ir kraujas labai sunkiai kreša). Bet man sakė, kad tokios rimtos komplikacijos būna tik vienas atvėjis iš tūkstančio..

    O draugui patark katiną sterilizuoti. Nes nesterilizuotiems katinams gresia išprotėjimas, jei neduoti veisti, o laikai per visas rujas namie uždaręs (mums taip kažkada nutiko). Man pastarosios dvi kačių sterilizacijos nebuvo tokios labai jau sėkmingos, bet aš vis dar esu už jas. Tėvų katinai po operacijų gerokai priaugo svorio, bet tikrai nepasakyčiau, kad jie labai vangūs. :D O Mėja po sterizavimo vis dar kūda kaip šakaliukas ir jos valgymo įpročiai nei kiek nepasikeitė. Jei net truputį svorio reiktų priaugti. :) Tai priklauso nuo katino charakterio: jei jis buvo vangus prieš operaciją, bus vangus ir po jos.. bei atvirkščiai. Be to reikia negailėti pinigėlių ėdalui ir pirkti jį ne iš kokios maximos ir pirkti būtinai tik sterilizuotom katėms (vakar sužinojau, kad net yra atskiri sausi ėdalai katėms bei katinams). Ir dar reikia daug daug meilės savo augintiniui. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na, kad tos katės naminės tai tikrai bet ko neėda, mes jam duodam visokį maistą (pvz. truputį žalios mėsos, o dėl žuvies išvis sienom lipa), ne tik katėms skirtą tą sausą. Kačių konservų neėda visai. Dauguma tų katinų ėdalų irgi privaryti visokių e ir be jokio kvapo net, tai į tokius net nežiūri tos katės, bet kai sykį nupirkom konservų su norfos prekiniu ženklu laukinėms katėms, tai net mūsų ponulis jų ėdė, tai vadinasi, nėra jie tokie prasti.
    Na, taip, reikia pirkti tą gerą maistą, bet, kad daugeliui jisai nelabai įperkamas, ypač tiems, kas kokius didelius šunis laiko. Tad visgi, jei augini gyvūną ir nori,kad jis būtų sveikas nepakanka vien meilės didelės, o dar reikia ir didelių pinigų jam. Bet vėlgi, o iš kurgi žinoti, kad tie specialūs ir ne iš maximų ėdalai nėra vien tik reklaminis triukas, kad vien pinigų numelžti. Vien jau tie gyvūnų rūbeliaiir visokie papuošalai gyvūnams, net ir kai kurie gyvūnų žaislai (pvz. mano šuo net negraužė jų, nes jie smirda kažkokiom neaiškiom medžiagom) man yra žmonių kvailinimas ir pinigų viliojimas.

    Vaida

    AtsakytiPanaikinti
  4. Mes šeriam per pus su sausu ir koncervuotu maistu. Gertrūda kartais dar ėda žalios mėsos, o Mėja greitinės. Plius sausainiai, kurių karts nuo karto išsiprašo. Dar koks skanėstas katėms skirtas kokiom nors ypatingom progom. Ir perkant maistelį gyvūnėliui ne tik į kainą atkreipiam dėmesį, bet ir į sudėtį. Dažnai aš net pati paragauju sauso ėdalo "traškutį" ir iš patirties žinau, akd jei jis man bus šleikštus, tai ir mano katukės nevalgys jo. Mes irgi stengiamės neišlaidauti pirkinėdami pati geriausią maistą katėms, bet ir neskreginam. IR neikada nešeriu visą laiką tuo pačiu maisteliu. O Norfos ir kitų panašių ėdalų man ranka nekildų duoti savo ketėms: ar skaitėt sudėti? Pasikartosiu, jei jau jo aš nevalgyčiau, tai ir mano katukės neės. Atvirai pasakius, mes stengiamės neišleisti daugiau nei 100lt per mėnesį mūsų kačių preižiūrai. Aišku šis mėnuo yra išimtis, bet tik šis mėnuo. Manau, kad tai nėra labai dideli pinigai mylimo gyvūno preižiūrai.
    O didelį šuniuką ne vien tik sausu pašaru reikia šerti. Nereikia patingėti ir nupirkti mėsos turguose mėsytės, kauliukų, išvirti maistingos košės, įmaišyti apvirtos mėsytė ir šuniukas su malonumu ės. O jei dar ir sauso ėdalo gauna tai tikrai viskas bus jam puiku. Ne vieni pažįstami taip maitina savo didžiuosius, kilminguosius augintinius ir šuniukai nesiskundžia, ir šeimininkai laimingi.
    Be to, manau, kad jei nesi pasiruošės išleisti šiek tiek daugiau pinigėlių, aukoti laiko, vedžioti pas vetrinarą, tai tikrai neapsimoka tokiu atvėju įsitaisyti augintiniio. :)

    O guvūnų rūbeliai ir paupšalai labai jau kvailas dalykas: gyvūnėlis ne juk lėlė. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Šunį šerdavom tikrai ne vien sausu maistu, nes tai būtų net negerai jam, pagrinde virdavom košes su mėsa.Duodavom ir konservų, na, šunys nėra tokie išrankūs ėdesiui kaip katės. Dabar jau nelaikom to šuniuko. Nes tėvas labai prieštaravo jo laikymui. Bet čia jau kita istorija.
    Šiaip gi vis tiek pagal teoriją, rekomenduojama gyvūnus šerti vien tik jiems skirtu maistu. Bet per amžių amžius iki tų maistelių išradimo žmonės gyvūnus gi vis tiek kažkuo šerdavo ir nenumirė tie gyvūnai, o čia tik dabar išpūstas pernelyg didelis burbulas dėl to maistelio.

    Kiek pamenu, gana normali sudėtis buvo to norfinio maisto, ne viskas yra prasta, kas pigu, visuose tuose didelių gamintojų ir populiariausiuose ėdesiuose daugiau nesamonių, nei tenai. O kai pirkom "favorit" maisto, tai net laukinės katės jo nelabai noriai ėdė. Ir bekvapis kažkoks buvo, sudėties neatsimenu, bet turbūt nieko gero.
    Kaip ir sakiau, namuose katinas šituo maistu nešeriamas, jį pirkom benamėms katėms. O joms, manau, geriau toks maistas, nei išvis jokio. Tik tą norfinį namie atsidarėm, tai katinas užuodė ir rėkdamas atvarė, tai davėm paragaut. Ėdė, o kitų, specialiai jam pirktų (ten a la geresnių), tai net neėda, nebent drebučius nulaižo. Labai išponėjęs tas katinas, nes draugo mama labai jį išlepinusi.

    Vaida

    AtsakytiPanaikinti
  6. Na, žmonės dėl įvairiausių priežasčių įsigyja gyvūnus, aišku, dažnai po to tie gyvūnai ir atsiduria prieglaudose, kai tik prasideda pačios pirmos problemos. Bet žinai, gal ir ne visada žmonės pasveria, ar jiems apsimoka turėti gyvūną vien dėl išlaidų, bet ne visada ir pinigai svarbiausi elgetaujantys benamiai nemanau,kad turi iš ko pasirūpinti gyvūnėliais, o vis tiek, karts nuo karto pasitaiko pamatyti kokį su šuniuku. Ir dar kaip meiliai su juo elgiasi. Neveda jie ten skiepyti gyvūnų ir šeria tuo pačiu maistu, kokį patys valgo, ar kokį pavyksta rasti. Bet žmogus turi draugą, o gyvūnas taip pat. Gi būna, kad labai myli gyvūnus, nors ir neturi lėšų jiems.

    vaida

    AtsakytiPanaikinti
  7. Pamenu, kai turėjom katę ir ją maitimom ne katėms skirtu maistu, tai ji džnai viduriuodav, o kvapas būdavo siaubingas. Be to tame maiste pilna druskų ir kitų medžiagų, kurių negalima gyvūnėliui, nes jis tiesiog nesuvirškina to, ir jo suvalgytas maistelis jį pamažu nuodija. O specialus maistas yra pritaikytas, jame nėra medžaigų, kurių gyvūnas nevirškina (druskų, laktozės ir panašiai). "Favorit" aš niekada neperku. "Prasčiausias" kačių ėdalas būna "Friskies", bet tik tais mažais pokučiais, o ne dideliais koncervais. :)

    Aš aklbu ne apie valkatas, kurie priglaudžia benamius gyvūnus, bet apie noramlius žmones, kurie GALI sau leisti rūpintis gyvūnu, bet įsigiję, pažaidę porą mėnesiukų pradeda susidurti su įvairausiomis problemomis, kurios kainuoja pinigėlius, spauna į gyvūniuką ir jį pameta, nebesirūpina arba aiškina, kad čia tik gyvūnas, jam ir taip gera, nesvarbu kuo maitinsiu, nesvarbu, kad susirgusio nevesiu pas gydytoją, kad neskirsiu jam dėmesio etc. Toki žmonės mane labai piktina. :/ Jei jau apsiėmei auginti katę, šunį ar dar ką, tai ir rūpinkis juo tinkamai, neskaičiuodamas išleistų pinigų bei laiko. :/

    AtsakytiPanaikinti
  8. taip, mane irgi piktina tokie. Mes vienam žmogui atidavėm kačiuką, tai jisai ten visaip dievagojosi,kad prižiūrės, o galiausiai paaiškėjo,kad jis net nelaikė jo, o išvežė ten į kaimą pas kažką. Tai gerai,kad bent į gatvę neišmetė . Dar ji laiko du šunis, bet vargšai tie šunys. Neprausti, prie būdos gyvena, nemoka jokių komandų, čia jis įsivaizduoja turbūt, kad šunys skirti a la namo apsaugai. Bet ką jie apsaugos, jei nieko nemoka. O ir šeria jūs turbūt bet kaip. Labiausiai man baisu,kaip kaimo žmonės šeria gyvūnus, tie gyvūnai gi jokių specelių maistų nematę gyvenime. Sako, o kokia mandar katė duonos ir lašinių neėda, arba kažin kodėl čia šuo neišėdė savo maisto, gi ir bulvių duodu ir makaronų. Ir aiškink jiems neiaškinęs, kad gyvūnai visų šitų dalykų ir neturi ėsti, bet kas iš to. Kaimo žmonės vis tiek darys savaip. Pvz. pas mane kaime kiaulių ir šunų maistas mažai kuo skirdavosi. Na, šuo dar kartais gaudavo kaulų, duonos ir kokių riebalų į ėdesį įpildavo.
    O aš net žiurkėną ir žiurkę nešdavau pas veterinarus. Gaila, kad žiurkę teko užmigdyti, nes nuo auglio pilve ją kaip ir paralyžiavo. Verkiau pusę dienos.
    Vaida

    AtsakytiPanaikinti
  9. Aš net nelbai ką noriu pasakyti apie tokius žmones, apie kuriuos rašei. Tai būtų gana necenzūriška, todėl susilaikysiu. :/

    AtsakytiPanaikinti
  10. Žinau, ką reiškia, kai serga tavo katė.
    Džiaugiuosi, kad blogiausia jau praėjo.

    AtsakytiPanaikinti
  11. ooo, pažintas, siaubingas jausmas...
    Džiaugiuosi, kad viskas jau praeityje :)

    AtsakytiPanaikinti
  12. Ieva, Aurelija, visi mes bent kartą tokį košmarą esame išgyvenusios. Gerai, kad gerai baigėsi. Dabar Gertrūda guli saulytės atokaitoj, apsikabinus savo mylimą pliušinę pelę ir snaudžia. :)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Smagu atsitiktinai surasti dienorastininke katinu myletoja, nes mano namuose irgi isikures jo didenybe misteris hansas, kuris jauciasi ne tik namu, bet ir visatos bamba, yra labai seimininkiskas, pedantas ir seip siaubingo charakterio, bet pats mylimiausias ir nuostabiausias padarelis man :)

    AtsakytiPanaikinti
  14. mirattes, mūsų namuose tokia visų valdove ir šiaip pasaulio centru bei esybe jaučiasi Mėja.

    http://dreisena.blogspot.com/search/label/M%C4%97ja

    O mūsų mažoji Gertrūdytė yra totali gerietė, kuri tiesiog nori būti labai labai mylima.. na, ir dar daug valgyti. :)

    http://dreisena.blogspot.com/search/label/Gertr%C5%ABda

    Neįmanoma tokių nuostabių, kailiniuotų-naguotų-ūsuotų-uodeguotų asmenybių nemylėti.:]

    Man daug smagiau skaityti žmonių-kačių/šunų mylėtojų dienoraščius, nes jie visada būna jaukesni bei artimesni širdžiai. :) Patinka man ir Jūsų dienoraštis. Senokai jį skaitau. ;)

    Gal reikia kurti kačių augintojų-dienoraštininkų klubą? :D

    AtsakytiPanaikinti
  15. Na, akivaizdžiai per didelis gyvūnų sureikšminimas signalizuoja tik viena - Tamstai jau gimdyt pats laikas. :)

    AtsakytiPanaikinti
  16. Arnold, kada man gimdyt ir ką man sureikšmint tik mano ir mano vyro reikalas. O savo kates mylėsiu ir jomis rūpinsiuos net ir turėdama vaikų. Ir verksiu dėl jų, kai joms bus negera, ir džiaugsiuos, kai mano katukės bus laimingos. Man baisiausiai nepatinka visų aplinkinių aiškinimas, kada man susilaukti vaikų. Juo labiau kai aiškina Tamstos, kurių aš net nepažįstu. :/

    AtsakytiPanaikinti