Apie lobius ir ne tokius malonius nutikimus.

Vakar labai kontrastinga diena buvo. Tiek daug laimės, ir tiek daug skausmo. Taip sakant jaučiuosi laiminga žiopliuke. Gal visų pirma apie laimę. :)
Kartą Rankų darbo gyvenime paskaičiau apie taupumą. Tada apie taupumą ir pati parašiau. Nesistengiau nei per daug bumbėti, nei skūstis, bet va ėmė ir Natalija iš Rankų darbo gyvenimo man pasiūlė padėti papildyti mano turimas rankdarbiavimo priemones, kurios, neslėpsiu, šiaip esti gana kuklios. Bet aš tikrai jomis nesiskundžiu, o myliu, tausoju ir džiaugiuosi jas turėdama. :) Dar prieš kokius 5metus būčiau tikrai atsisakius, nes nieko niekada neimdavau už tai nesusimokėjus, bet dabar, pamokyta gyvenimo,  kad gerumas būna ir nesavanaudis, su šypsena veide sutikau priimti Natalijos dovaną. Rašė rašė man ji apie visokiausias gėrybes, mano rankos niežėjo ir nekantravo jas pačiupinėti, pasidžiaugti ir pulti kuo greičiau su jomis dirbti. :) Va, vakar ryte sulaukiau  skambučio ir nieko nelaukdama išskubėjau į autobusų stotį pasiimti laukto siuntinuko. Išsipuošus, švytinti iš laimės tempiausi dėžę namo (apie tolesnius įvykius skaitykite žemiau, nes dabar aš džiaugsiuos lobiu), kuri man buvo truputį sunkoka. :D Aš maža ir gan silpna, bet  užsispyrus. Parsinešiau ir susiradus fotoaparatą (mokinuosi viską fotografuoti, kad galėčiau parodyti čia) ėjau išpakuoti dėžutės. Daugybė gerėbių slypėjo dėžėje. :)

Gražiai ir labai atsargiai viską iškrauščiau ir pradėjau apžiūrinėti. Apčiupinėjau, pasidžiaugiau kiekvienu daikteliu (po to dar kartą ir dar kartą. :D).

Šūsnis labai gražių servetėlių, kurias net jau žinau ant kokių daiktelių bandysiu dekupuoti. :)

Siūliukai, kurie bus sunerti iki mažiausio siūlgaliuko. Ir net siūlgaliukai nebus išmesti. :D

Dėžutė ir kiaušinis dekupavimui bei nemažas pavasariškos medžiagos gabalėlis. :)

Be galo gražūs dekupavimo popieriukai. (Vyro pirma reakcija buvo "kiek daug kačių!" :D)

Taip pat gavau knygą su autografu. :D Baisiai dėl to džiūgauju, nes kiekvieną kartą bandydaam megzti, bėgdavau pas mama, kad ši pamokintų kaip pradėti mezginį, bet visa tai baigdavosi tuo, kad ji pradėdavo, o aš jau toliau megzdavau. Tas pats būdavo ir su mezginio užbaigimu. Dabar išmoksiu pati savarankiškai tai daryti, nes labai išsamiai tai parodyta knygoje. :)

 Šūsnis įvairausių žurnalų, kur yra daug nėrimo schemų bei dar daugiau įkvėpimo. :)

Taip pat lobyje radau ir du nertus maudymosi kostiumėlius. Man labai patiko abu, bet deja tiko tik vienas - rudasis. Žaliasis deja buvo per mažas. Pasirodo ne tokia aš jau ir nedidukė. :D Bet jau nujaučiu, kas galėtų tapti žaliojo šeimininke. :)

Dėžutėjė slypėjo dar viena dėžutė. O joje radau:

Siuvinėjimo ir siuvimo siūliukai bei medžiagytė. Jau žinau ką mėlyno išsiuvinėsiu. :}

Dirbtinio veltinio atraižėlės. :) O jau jų spalvų gražumas. :]

Šilkinė skarutė, kurią bandysiu kuo greičiau ištapyti. :)

Akriliniai dažai. Lig šiol turėjau tik tokias miniatiūrines, mėginukus primenančias akrilinių dažų tubeles. :)

Dažai ir kontūras šilkiniai skarelei. :)

Priemonės dekupavimui. Reikia išsitraukti kažkada dovanų gautas knygas ir eiti kuo greičiau mokintis dekupavimo. :D

Dvi frivolite adatosi ir šaudyklė. Aš vis planuodavau eiti į kursus pasimokinti šios technikos, bet vis nebūdavo už ką. O ir įrankių nenusipirkdavau niekaip. Dabar net rankos niežti greičiau eiti pabandyti. Manau, kad tuo užsiimsiu per Velykas, jei tik bus laisvesnė minutėlė. :D

34 maišiukai su karoliukais. Grožis ne kitaip. :)

Labai fotografuotis nemėgstančios vielutės. :D Bet kokios jos naudingos. :)

Taip pat labai praktiški, bet irgi nefotogeniški kabliukai auskarams ir užsegimai sagėms. Jau imant iš maišelio aš žinojau, kur juos sunaudosiu. :]

Milžinišką lobį gavau. :) Ačiū Auksarankei ir Auksaširdei Natalijai. Tik tokių žmonių dėka egzistuoja gėris šiame pasaulyje. :) Prisižadu, kai kai turėsiu bent menkiausią galimybę ir aš pasidalinsiu savo turimu gėriu su kitais, kuriem to labai trūksta. :]

_ ,, _

Na, o dabar noriu truputį pasiguosti, pasibėdavoti. Grįžkim prie to, kad visa pasipuošus, išsišiepus, besidžiaugianti gražia diena, dosniu pasauliu, spausdama glėbyje savo lobį skubu namo. Greitai greitutėliai sėdau į mikriuką ir parlėkiau ant savo kalno. Išlipu sunkiai, dar viena moteriškė braunasi vidun, negalvodama praleisti manęs, nors aš nešuosi tikrai nemenką dėžę. Nežinia iš kur pasipila masė žmonių, o tarp jų nelabai mandagus pusamžis vyriškis, kuris mane skubančią, sunkiai nešančią ir dar avinčią aukštakulnius stumteli. Žinoma, man susipina kojos ir aš visu ūgiu (kad ir nelabai dideliu) tėškiuosi ant žemės. Šaligatvio dulkės pakyla aplinkui ir aš šoko būsenoj bandau stotis. Niekas aplinkui neištiesia ranko ir net nepažiūri į mano pusę. NIEKAS. Visi eina pro mane lyg pro tuščią vietą. Žinoma, mano veidu bėga kraujas, susimaišęs su raudonu lūpdažiu ir šaligatvio dulkėmis. Šiaip taip susirenku savo daiktus ir nuklibinščiuoju namo tvardydama ašaras. Vos įžengus pro namų duris, pirma reakcija pasitikrinti ar visi dantys vietoj, ar nelūžo nosis, ar lūpa netrūko. Nusiploviau purvą, išteptą lūpdažį, apsičiupinėjau veidą. Pfiu, viskas vietoj. Tik viršutinė lūpa keturguba, apatinė truputį įkąsta ir atsipirkau tik panosio nubrozdinimu. Apžiūriu kojas (gerai bent tiek, kad šią dieną sumaniau autis džinsus, nors paprastai vilkiu sijoną). Šioki toki nubrozdinimai ir patinusi dežinės kojos blauzda. Ir taip čiupinėju ir taip. Nelūžo. Lyg ir neskilo kaulas. Pfiu pfiu pfiu per kairį petį. Skambinu Viliui.. na, ir tada emocijos padaro savo: žliumbiu kaip reikiant. :) O turėjau tokį gražų ketvirtadienį eiti susitikri su Anoniška-Vaida, pasidžiaugti savo gautu lobiu ir toliau tęsti pradėtą pavasarinį tvarkymąsi. Vietoj to apsidėliojau save ledu, išsivaliau žaizdas, išgėriau raminamųjų ir nuėjau numigti. Ayj, dar prieš tai savo lobį, kad ir klibinkščiuodama, apžiūrėjau. :D Natalijos atsiųstos gėrybės nuramino blogas emocijas gal net gi geriau nei raminamųjų tabletė. :D Bet buvo aišku, kad diena jau nebebus tokia, kokią planavau. :/ Jaučiu, kad dar ilgai neavėsiu aukštų batų. Ir dar pasistengsiu nebeskubėti net ir tada, kai kiekviena minutė būna suplanuota. :)

Šiandien jaučiuosi daug geriau. Teplioju žaizdas šaltalankių aliejumi, todėl šašiukai lengvai šalinasi. Tikiuosi daug pudros, krempudros etc padės paslėpti mano nubrozdinimus ir subjaurotas veidas nesugadins mano visų planų. :) Be to tegul greičiau gyja, o tai bijau mamai tokia rodytis: su meile, bet labai jau daug bumbės. :D Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Nes galėjo tas mano  velykinio zuikio pagavimas baigtis kur kas blogiau. Tikiuos ši diena apsieis be savęs žalojimų. :D