"Sustok, Laike!" ir dosnios dovanos.

Jūs man paaiškinkit, nes aš visiškai nebesuprantu kur taip greitai bėga laikas? Rodos ką tik ruošiausi Kalėdom, švenčiau savo gimtadienį, jaučiausi vieniša ir sušalus, bet gyvenom tikrai ne kraustymosi mintimis, o vasara buvo tik tolimas pagalvojimas. Dabar pro orlaidę pušia gaivus vėjas, kvepia pjaunama žole ir norisi tik tingiai pasivolioti, šildant veidą saulutės spinduliuose. Bet kaip visada ir pas visus darbas veja darba, o laikas ryja pats save: ir kaip jam tai pavyksta? Jau nebetolimos ateities planai baksnoja mane su labai aštriu pieštuku, kad susiimčiau ir pradėčiau jiems ruoštis, buitis irgi prašosi dėmesio, o pradėtų rankdarbiukų gausa taip užgulė mano stalą, kad net nebežinau kurio ir griebtis. Ech, aš vis vien vyliuosi, kad vieną dieną atsisėsiu ir tiesiog galėsiu ramiai panerti ištiesus kojas, negalvodama, kad kuris nors darbas dega. O ir kokią nors knygą jau tikrai senokai esu skaičius... Bet (ir vėl) tas lėkimas per gyvenimą, skubėjimas ir įvykių gausa maloniai kutena mano vandenišką, nuotykių išsiilgusią širdį. Seniai turėjau savo gyvenime tiek malonaus laiko, praleisto plepant, apžiūrinėjant meno kūrinius, geriant LABAI skanų alų ir vėl plepant, džiaugiantis su mažiuku korgiu (va, dabar tikrai galiu visiems sakyti, kad esu lietus švelnias korgio ausytes) bei prie to dar ir dovanų ganant. :] Taip, aš ir vėl gavau dovanų. :D būna, kad išsimaudžius sėdi vonioje, apsigaubus rankšliuoščiu ir galvoji apie gyvenimą ir nežinai ar čia jaustis beprotiškai laiminga, ar šiek tiek liūdna, kad beveik nepažįstami žmonės nori man padėti geriau gyventi... pasirenku būti beprotiškai laiminga, nes pavargau būti liūdna. Šį kartą man vėl visą lobį padovanojo Gabrielė iš Blogulių. Ji jau kartą man padovanojo visą dėžę monetų iš 26pasaulio šalių+pluoštą popierinių banknotų, atsiliepdama į mano skelbimą. :) Šį kartą ji ir vėl padovanojo nemenką maišelį pinigėlių ir dar šį tą mano rankdarbiukams. Paprastai tik aš entuziastingai aikčioju apžiūrinėdma tokios lobius, bet šį kartą ir mano brangusis ne ką mažiau džiūgavo. :D

Dėžutė, o dėžutėje..

Neįtikėtinas lobis (pamačius jį, mano širdelė net šoktelėjo iš nuostabos).

Pirmiausia tai juostinis fotoaparatas. Mūsų vargšas skaitmeninis dabar šalia jo atrodo juokingai. Belieka apsirūpinti baterijomis, juostele ir bėgti greičiau išbandyti naująjį žaisliuką. :D

Visas maišas geros kokybės ožiuko (jei mano odos pažinimo žinios neišbluko) odos. Aišku Muitininkė viską patikrino, apžiūrėjo ir leido man tai bent trumpam pasilikti. :]

Juostelės ir medžiagėlės, kurių niekada nebūna per daug pas bet kurią rankdarbiautoją. :)

Pakabukas, skambaliukas ir grandinėlė. :)

Ir žinoma monetos. Šį kartą spėjau jas įmažinti, kol jos dar nesukeliavo į maišelius, nubuvo aprašytos ir saugiai patalpintos į didžiąją monetoų skrynutę. :) Gavom monetų net iš 23pasaulio šalių. :)

Štai kokį lobį gavau. :) Neįsivaizduojamas Gabrielės gerumas. Kažkaip dabar nesmagiai jaučiuosi, kad jai tik kuklius auskariukus už tai padovanojau. Bet tikrai pažadu pasitaisyti (tik su padėkos dovanomis reikės palaukti dar savaitėlę, nes manęs laukia dar 4gimtadieniai šią savaitę). Didžiausias AČIŪ tau Gabriele. :] Ir linkėjimai tavo mažajai Kami. ;D

Aišku praeita savaitė nepasibaigė vien tik dovanų gavimu. Dar buvo ir vestuvės, kurioms paskirsiu atskirą įrašą, kai tik gausiu bent dalį nuotraukų. :) Na, o šiandien pirmadienis ir tikiu, kad ši savaitė bus dar geresnė. :)