Advento kalendorius. Dvidešimt trečia diena.

Vsio. Iš esmės arba kai kuriuos darbus pasidarysiu dabar, arba teks juos daryti per kitas Kalėdas. Nespėju nieko. O ir noro suspėti vis labiau mažėja. norisi tik griūti ir patysoti po DAR nepapuošta eglute. O tysant po eglute visai smagu ir dovanom pasidžiaugti. :)

Mano brangusis turi įprotį pasižymėti visokias jam kilusias mintis. O ypač tada, kai aš apie ką nors nesustodama taršku, ko man reikėtų ar norėtųsi. Taip ir šį kartą jis man atrado šią dovanėlę. :) Na, aš labai norėjau žirklių, kurios gražiai, figūriškai nukirptų popieriaus kraštelį. :) Tai vat ir gavau visą komplektą. Sėdėjau ir šiaip sau karpiau popieriaus lapą. Ir džiaugiausi tuo ką sukarpiau. :D

Nuo pat pirmos dienos, kai mano akys pradėjo spindėti žiūrint į Vilių, man jis siejosi su keliais dalykais. Vienas iš jų buvo Antuano de Sent-Egziuperi Mažasis Princas. jau ilgą laiką galvojau padovanoti jam šią knygą, bet Vilius nėra didelis knygų gerbėjas, todėl vis nesiryžau. Bet dabar, darydama Advento kalendorių jam šią knygą irgi įgyjau. (knyga buvo sėkmingai perskaityta ir nenumesta į šalį. :)

Žinodama mano silpnybę indams mano sesuo padovanojo mažą mažutėlę padažinę. Manau man ji pravers. :)

Na, o Sima, turbūt, prisimindama mūsų iškylą parke, mėgaujantis karštu vynu, padovanojo prieskonių karštam vynui. :) O kad maža nepasirodytų, tai dar ir nuostabių akmenėlių vėrinį pridėjo. :]

Šiandiena aš ir vėl savo mielosioms Neringai ir Simai padovanojau po beveik identišką dovaną. Dai 365rašteliai, ant kurių užrašyti žodžiai turėtų padėti įkvėpti dienai, apmąstyti kai kurias gyveimo idėjas bei panašiai. Kas dieną reikia išsitraukti po vieną ir paskaityti. ;)

Rašteliai Neringai.

Rašteliai Simai.