Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2013-01-19

Šeštadieniniai veikinėjimai: naminis sviestas.

Mmm.. šeštadienis.. Diena, kada nereikia niekur skubėti, lėkti, kai visi ilsimės ir užsiimama įvairiausiomis veiklomis, kurioms neatsiranda laiko bėgant darbo savaitei. Tai diena, kai galime imti ir iškepti pyragą, siuvinėti, skaityti knygas, o gal susitikti su draugais ir paragauti vieną kitą taurę skanaus vyno... Myliu šeštadienius, nes nereikia jo rytais anksti keltis ir nereikia anksti eiti miegoti. Šeštadienis - tai pati geriausia savaitės diena.

O gal būt nesugalvojate kuo šį šeštadienį užsiimti? Tai gal susimušam gabalėlį naminio sviesto. Tai tikrai daug paprasčiau nei daugeliui atrodo.
_

Viliaus močiutė deda pora litrų rūgščio grietinės ir mane mokina:
-Tu tik, Aušrele, paprašyk Viliaus, kai jis grįš iš darbo, kad tau sviestuką sumuštų. Pati nepajėgsi..
- Nereikia man Viliaus pagalbos, pati susitvarkysiu. Penkios minutės ir sviestą būsiu sumuš, - juokiuosi aš.
- Kaip tai penkios minutės? Mažiausiai tris valandas stiklainį kratysi, kad bent kiek sviestas pradėtų darytis....
_

Va va... jei Jūs taip pat manote, kaip ir Viliaus močiutė, kad sviestą sumušti reikia mažiausiai trijų valandų ir DAUG fizinės jėgos - tai Jūs irgi klystate. Tereikia virtuvinio kombaino.

Pirma imate grietinę. Kaimiška būtų idealu, bet tik ir paprasta riebi grietinė. Aš visada naudoju kaimišką, tik neseparuotą grietinę, todėl dažniausiai, jau iš anksto, būna susidaręs pasukų sluoksnis. Aš nesiterlioju ir visą grietinę, su visom jos pasukom, verčiu į kombainą.


Grietinės plakimui/sviesto mušimui aš naudoju ne plaktuvą, o kapojimo peilį: į jį neprisivelia jau sumušto sviesto. Įjungiam savo plakimo/pjaustymo įtaisą ir laukiame, žiūrime kada iš grietinės pasidarys sviestas. Priklausomai nuo grietinės, kartais susidaro vientisas didelis kamuoliukas, o kartais tiesiog sviesto draikanos: nesijaudinkite - viskas tvarkoj. Sviesto kamuoliuką iš tų mažučių sviesto gumuliukų pačios susilipdysime. :)


Tada darom LABAI LABAI svarbų darbą: plaunam sviestą. Šito etapo nebandykite praleisti, nes kitaip iš sviesto sunksis pasukos ir jis pats (bent jau man) tom pasukom nelabai skaniai kvepės.
Prisipilam į didelį indą ledinio vandens ir į tą vandenį susipilam visą sviesto plakinį, kurį gavom sumušę greitinę (likusias pasukas taip pat, nes jose vis dar plaukioja sviesto gumulėlių. Nebent pasukas ruošiatės gerti ar kitaip suvaroti.. tada perkoškite pasukas per sietelį į švarų indą, o sviesto likučius verskite į vandenį).


Kišam švarias rankas (be jokių žiedų) į ledinį vandenį ir gniaužiam sviesto gumulėlius į vieną didelį kamuoliuką. Kai sugniaužiam visą sviestą, drumzliną vandenį išpilam ir prisipilam švaraus ledinio vandens. Dedame sviesto gumulą atgal į vandenį ir vėl jį trupinam. Po to vėl gniaužiam į vieną kamuoliuką, vis paspausdami, kad iš sviesto visos pasukos išsiplautų. Tada vėl nupilam drumzliną vandenį ir šią procedūrą kartojam tol, kol trupinant/plaunant sviestą vanduo lieka švarus.


Išimtą iš vandens sviestą nusausinam... ir galim su juo daryti viską, ką darome su sviestu: galime jį lydyti, tepti ant duonos, dėti į pyragus, kremus, padažus.. pasirinkimas didelis. O jei jaučiate, kad sumušto sviesto gabaliuko nesuvartosite, tai suvyniokite į maistinę plėvelę ir užšaldykite. Aš taip labai dažnai darau. :) Dar aš neperku margarino kepiniams gaminti, nes nepatingiu ir... visada turiu naminio sviesto namuose. Pabandykite ir Jūs: juk taip smagu, kad ir sviesto gabaliuką savo rankomis sukurti. ;D

Veiklaus Jums šeštadienio!

1 komentaras:

  1. virtuvinio kombaino mes neturim,bet esu sviestą mušusi ir aš. Vaikystėje. Tikroje medinėje sviestamušėje(mes ją vadinom "buikele"). Va, ten tai reikdavo padirbėti iš peties, bet man, vaikui, būdavo atrakcija ir tikrai smagu padėti močiutei.

    O stiklainiuką kratydama tai plakdavau pieno kokteilius paauglystėje. Svarbiausia turėti sandarų dangtelį :)

    AtsakytiPanaikinti