Savaitgalio akimirksniai.

Beklaidžiojant po dienoraščių pasaulį aš užklydau į vieną labai mielą dienoraštį. Jį jau stebiu kelerius metus. Džiaugiuosi kartu ir kartu paliūdžiu su to dienoraščio autore.. o labiausiai grožiuosi ir jaučiu didžiulį įkvėpimą bei norą gyveni gražiau. Beskaitant jos rašymus, man taip pat kilo noras dažniau įamžinti ką aš veikiu, kai nedirbu (o dažniausiai tai būna savaitgaliai). Parašiau  Exquisite Banana dienoraščio autorei ir pasiteiravau ar galiu panaudoti jos idėją apie savaitgalio akimirksnius. Ji  sutiko ir nuo šiol aš savo dienoraštyje, savaitgaliui prabėgus, stengsiuosi dalinti mano laisvų dienų akimirksniais. Tai gal bus rašoma ne kiek dėl Jūsų, mano mielieji skaitytojai, bet gal labiau sau, nes tiek nuostabių dalykų būna pamiršta... o kartais taip norėtųsi prisiminti.

Tai gi. Mano savaitgalis prasidėjo penktadienį. Po beprotiškai darbingos savaitės, planavau paskirti penktadienio dieną reikalų tvarkymuisi mieste, o vakare sulaukti svečių. Bet planai griūva: nuėjus apžiūrėti, kokių turtų man paliko kraiko dėžutėje mano katės, aš pastebėjau, kad nuo tualeto lubų, ant mano stiklainiukų sienos varva vanduo... ir prasidėjo buto gelbėjimo operaciją, nes dar kartą gyvenime būti smarkiai "aplietiems" aš visai nenorėjau. Po kelių valandų problema buvo išspręsta ir viskas daugiau mažiau baigėsi laimingai. Bet mano dienos planai jau buvo žlugę. Ką gi, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: turėjau pakankamai laiko užsiimti namų ruošos darbais.. tai atvykus mūsų mieliesiems draugams buvau truputėlį apsikuopus namus. Vakaras buvo labai ramus: kepėm picą, kas gurkšnojo likerį, o kas viskį... žiūrinėjom senus koncertus ir bandėm palaužti Simos nemeilę ginklams.. bet ji tvirta moteris ir taip lengvai nepasiduoda... :D

Ačiū Simai, kad ji kiek padoriau įamžino mūsų keptą picą.

Ryte virėm daug espresso kavos ir grožėjomės už lango boluojančiu pasauliu.

Vaizdas pro perspektyvų kambario balkoną.

Parvežę draugus į jų namus, mudu su Viliui išsiruošėm į eilinę batų medžioklę. Kaip ir daugelis batų bei drabužių medžioklių mano vyrui taip ir ši buvo ne itin sėkminga. Bet man pasisekė daug labiau. :} Aš gavau batus, kurių dar rudenį buvau užsimanius. Iš pradžių neturėjau galimybės jų pirkti, nes reikėjo batų mūsų automobiliukui. Po to nebebuvo mano batų dydžio. O dabar praeidama pro šiuos batus ir neturėdama vilties juos pirkti, kilstelėjau vieną iš išparduodamų batukų ir matau, kad ant jo parašyta išganingi 36. Kiek daug buvo džiaugsmo. :D Ir ne tik, kad tie batai buvo man dydžio, bet ir dėl to, kad aš gerokai juo pigiau įsigijau. :}

Hmm.. nemoku savęs fotografuoti. Ypač kojų. Bet laukiu nesulaukiu kada galėsiu išeiti pasivaikščioti apsiavus šiuos gražuolius. 

Na, o po to mano savaitgalio linksmybės baigėsi. Vilius susiruošė aplankyti savo tėvų, o aš likau namie dirbti, nes darbas, kaip ir indai, pats nesusitvarko. Taigi, kad nebūtų man taip liūdna pasileidau kuo garsiau, kad išgirsčiau kiekvieną garselį, naujai įrašytą audio knygą, kuri mokina ne ko kito, bet vokiečių kalbos. Tai dar vienas naujametinis pažadas sau: pradėti mokytis kokią nors naują kalbą. Viliaus šeimoje visi daugiau mažiau kalba vokiškai, tai ir aš nusprendžiau neatsilikti. :) Kalba man beveik nesuprantama, o ir labai sunku man, kažkodėl, į atskirus žodžius įsiklausyti, bet pamažu pamažu aš pradedu šį bei tą suvokti. (palinkėkit man sėkmės ir kantrybės.. DAUG kantrybės..  :) Kai jau galva rodės sprogs nuo į ją kišamos informacijos kartojimo, smegenų palinksminimui pažiūrėjau Game of Thrones: sėdėjau ir lyginau serialo pirmą sezoną su ką tik perskaityta knyga.
O sekmadienį, pasimėgavus savo rytine arbata bei šildančia Mėjos kompanija, išklausius Gertrūdos priekaištingus kniauksėjimus, kad jos neleidžiu į balkoną uodegos nušalt, aš vėl puoliau dirbti ir laukiau sugrįžtančio namo savo brangiojo.

Mano švelnioji pikčiurna.

Va, taip prabėgo mano savaitgalis. O ką gero ir smagaus nuveikėt Jūs?

Kartais prireikia beveik metų, kad sugrįžtum..

26-ieji mano gyvenimo metai prasidėjo turiningai. (Ne)Kukliai ir iš anksto paminėjome mano gimtadienį su draugais, o per savo tikrąjį gimtadienį gavau pirštines nuo Eglės ir padegiau tortą Akropolyje kartu su Sima. Žiūrėjau į savo svylantį tortuką ir žinojau, kad šie metai bus kitokie.

 Pirštinės nuo Eglės (tik jos dabar jau gerokai panešiotos).  

Sudegęs mano gimtadienio tortas.

Kovo mėnesį labai intensyviai pradėjau dirbti labai nuobodų darbą su sėklomis. Nieko ypatingo, nieko nuostabaus, bet pinigus sumoka už kiekvieną apčiupinėtą pakelį. Pinigus gauti labai smagu. Dar smagiau juos leisti: imi ir nuvažiavus į Kaziuko mugę perki nuostabias šlepetes; nori ir įsigyji fondiu puodą. Smagu. Pinigus gera leisti malonioms smulkmenos, o ne milžiniškai nuomai už ne jaukų butą. 

Kaziuko mugėje Vilniuje.

Va būtent ši mintis mudviem su vyru jau ilgą laiką kirbėjo galvoje bei širdyje ir vieną vakarą, po to kai sužinojom, kad mums mūsų nuomojami namai kainuos dar daugiau, mes nusprendėme kraustytis. Sprendimas buvo labai spontaniškas. Kadangi aš tuo metu „džiaugiausi“ savo sėklomis, tai buto paieška užsiėmė Vilius... ir surado jis butą ne Kaune. Mano nosis nepatenkintai susiraukė, bet vis vien nuvažiavom apžiūrėti buto. O buto būta didžiulio, bet labai labai apleisto: seni pakiužę langai, seni baldai, katuko susiūsiotos sofos ir kilimai, DAUG dulkių ir šiukšlių... bet nuoma tokia maža, kad net silpna darėsi.. o kur dar DU rūsiai, TRYS balkonai, KETURI kambariai, nuosava vieta automobiliui(vėliau pažadėjo dar ir garažą), nepakartojamas vaizdas į Nėries vingius ir Kleboniškio mišką.. bet mano nosis vis dar raukėsi, kol buto savininkas nepasakė, kad leidžią daryti remontą ir jį apmokės bei iki vasaros pabaigos pakeis langus. Abejonių neliko, todėl mes nieko nelaukdami nutarėm kraustytis iš Kauno. Pranešę apie savo išsikraustymą iš Aleksoto, mes tam reikalui paskyrėme mėnesį: pakankamai laiko viską susipakuoti, prasivalyti naująjį būstą, gal net pradėti virtuvės remontą ir surasti naujus nuomininkus savo seniesiems namams. Tik nenumatėm vieno dalyko, kad į „senuosius“ namus taip greitai atsiras nuomininkai (daugelį labai patraukia tas faktas, kad iki centro tik 15min pėstute) ir jie norės į butą įsikelti už savaitės. Prisėdę prie arbatos puodelio ir sprendimui turėdami vos kelias valandas, mes su Viliumi paskaičiavom, kad labai sutaupysim, jei išsikraustysim per savaitę. Ir prasidėjo didžioji chaoso savaitė: daiktai buvo pakuojami bet kaip, ant dėžių ir ryšulių nebuvo spėta užrašyta kas juose slepiasi, o ir patys daiktai buvo vežami lengvaisiais automobiliais, kurių prireikė net 12 (mes taip persivežėm ir baldus bei stambiąją buitinę techniką, ne tik smulkius daiktelius). Mums stresas, katėms dar didesnis. Persivežus jas į naujus namus Mėja iš to siaubo net pajudėti nenorėjo, o po to visą savaitę nenulipo nuo rankų/kelių/sprando. Gertrūda išgyveno persikėlimą kur kas lengviau: jai baisu buvo tik iki pirmos vakarienės naujuose namuose. Aišku dar ten buvo visokių mini konfliktukų su senaisiais šeimininkais, kurie mums kraustymosi savaitės tikrai nepalengvino, bet patį pirmą vakarą, sėdėdami ant žemės paklotoje „lovoje“ ir žiūrėdami filmą mudu vėl pasijautėme kaip namuose. Nebuvo jokios įtampos ar baimės. Pro pravirą orlaidę iš toli ataidėdavo pravažiuojančių automobilių gaudimas, kartais praskrisdavo lėktuvas, o šiaip girdėjosi tik paukščių čiulbėjimas. Ir jokių girtų kaimynų kolionių, jokio turgaus triukšmo ar po langais burzgiančių automobilių. Tyla ir ramybė už labai priimtiną kainą.

Prieš pradedant dažyti virtuvę.

Aišku po to, kai per savaitę versdamiesi per galvas persikraustėm, mes nieko negaišdami pradėjome planuoti remontą. Nusprendėme pradėti nuo virtuvės, nes labai svarbu skaniai ir sočiai maitintis, juk kitaip nieko doro nenuveiksi. Iš mūsų statybininkai tikrai ne koki: kartą mes tapetavom miegamąjį daugiau nei mėnesį. Bet buvom nusiteikę ryžtingai... virtuvę šiaip ne taip įveikėme. Iškilusias spalvos problemas išsprendėme, nušlifavome(nušlifavau) virtuvines spinteles, ir jas perdažėme (o dabar vėl planuojam jas perdažyti, nes gauti dažai, pasirodo, neatsparūs vandens poveikiui... o tai virtuvėje labai netinkamas reikalas..), pakeitėme net elektrinę viryklę (iki to laiko buvau ruošus valgyt tik ant dujinės viryklės... labai sunku priprasti prie tokio pasikeitimo)... ir ėmėmės miegamojo. Ten mums siaubą įvarė lubos, kurios pradėtos dažyti ėmė luptis (???!!!) ir teko jas visas nugremžti. (pamoka išmokta: gruntuoti, gruntuoti ir dar kartą labai daug gruntuoti) Bet išsidažę kambarį pilkšva spalva mes likom labai patenkinti. Dabar ten tik tikros lovos tetrūksta.:} O po to prasidėjo didysis darbo kambario remontas, nors tas kambarys yra pats mažiausias. Jo remontas tikrai užsitempė, nes mes vis buvom linkę atidėti, susirasti svarbesnių reikalų bei veiklų. Kol jo neįveikėm mano rankdarbių reikmenys nuo balandžio mėnesio saugiai slėpėsi sandėliuke ir iš jo išlindo tik spalį... bet kai įveiki vieną darbą norisi čiupti kitą, todėl ilgai nelaukę susitvarkėm ir savo erdvųjį prieškambarį. Na, su juo problemų didesnių nekilo ir tai paskatino mus imtis ekstremaliai greito svetainės tvarkymo. O ten jau buvo ką nuveikti: nuo lubų teko nudaužyti daugybę gipsinių „pagražinimų“, o juos palietus išbiro (nežinau kaip kitaip tai pavadinti) lubų siūlė, kurią teko iš naujo užkišti, o tai pailgino mūsų numatytus darbus. Bet visa kita ėjosi sklandžiai. Tik dažų nusipirkom daugiau nei reikėjo. Bet anokia čia problema – jie liko paskutiniam perspektyvų kambariui. Va šitas kambarys dar kol kas nepradėtas remontuoti, bet iki vasaros mes sau prisiekėme, kad pasibaigsim su visokiais remontais ir pagaliau bent vienus metus pasidarysim normalias atostogas.

Gal kurią dieną nepatingėsiu ir parodysiu kaip atrodė mūsų naujieji namai prieš ir po (tai tikrai yra didelis skirtumas :).

O šiaip, jei gerai supratot, man sekasi gerai. Aš gyva sveika, turiu daug darbinės ir ne veiklos. Atšventėm Viliaus jubiliejų, trypėm purve per Bliuzo naktis ir kratėm galvas Mėnuo Juodaragyje; užsiauginau nemenką kiekį pomidoriukų ir kitų gėrybių balkonuose, kurios buvo tokios puikios, kad buvo suvalgytos dar iki jas nufotografuojant. Dar ganėm vištas savo miegamajame, matėm šlapią Mėją ir bandom išmokyti Gertrūdą sėdėti ramiai vienoje vietoje. Dar DAUG skanaus maisto prisigaminom, prasivalėm drabužių spintas bei perskaitėm ne vieną ir ne dvi knygas. Šventėm Kalėdas, per kurias išsipakavau nerealų nerealių dovanų kiekį nuo savo mylimojo vyro, ir paminėjom tyliai ramiai su draugais Naujuosius metus, na gal vieną kitą linksmą fejerverką ir mes paleidom į orą.:) Daug gero mūsų gyvenime vyksta, todėl su nauja energija ir idėjomis pasistengsiu grįžti čia ir savo džiaugsmais su Jumis pasidalinsiu. 

Šlapia Mėja.

Gertrūda - katė kuri negali ramiai pasėdėti, kai ją fotografuoja.

Bliuzo naktys.

Viliaus trisdešimtojo gimtadienio tortas.

Vištos... 

Mėnuo Juodaragis.

Mūsų didžioji Kalėdų eglutė.

Advento kalendorius. Trylikta diena.

Ir vėl ankstyvas rytas. Prasibudome daugiau iš įpročio, nei dėl to, kad išsimiegojome. Prieš Kalėdinis pasiruošimas tirštėja taip staigiai, kaip mano verdamas kisielius (išverdu tragediją, o ne kisielių.. :/). Baisu kažką pamiršti. Suasianiai ir kūčiukia vis dar nekepti. Eglutės dar neturim, o namuose didžiulis sąmyšis. Nežinai nuo ko pradėti, todėl pradedam nuo dovanų. :D

Aš ir vėl nuo savo vyro gaunu mažytę, juodą, origami dėžutę. Virpančiom iš nekantrumo rankomis ją išpakuoju ir randu tobulo gražumo sagę. :} Dabar bereikia prie jos įsigyti tik tinkamus marškinius. :}

Mano vyrui įteiktos dovanos idėją aš pasiskolinau iš savo sesers antrosios pusės. Jis leidimą sutiekė, todėl aš ramia sąžine ją pagaminau. Tai dar viena skrynutė. Tik šį kartą ne monetom, o 2012metų tikslams ir svajonėms. vienoje pusėje sudedam raštelius us užrašytais tikslais ir svajonėm, o kitje - tuos raštelius, kurių tikslus ir svajones pavyko įgyvendinti. Mano Ponas Puke vis dar savo svajones ir tikslus surašinėja, nors kelis jau ir spėjo įgyvendinti. :)

Antroji šios dienos mano išpakuota dovanėlė buvo labai akivaizdžiai supakuota. :D Tai minkštas juoduliukas-Kaukutis, kuris turi man visada visad priminti mano sesę. :]

O aš ir vėl pildau savo sesers indų atsargas, kaupiamas ant spintų sukrautose dėžėse, ir dovanoju jai puodelį. :)

Simos dovana ir vėl pasirodė labai jau minkštutė. :) Pačiupinėjau ir labai nekantriai išpakavau. Na, ir vėl nesitikėjau, kad ji man padovanos megztą kojinę, kuri įpareigoja Kalėdų Senelį ją užipildyti. :]

Aš Simai šiandieną padovanojau du jaukius puodelius ir puodelyje prašįstančios arbatos. :)

Na, kuo toliau tuo smagiau. :DD

Advento kalendorius. Penkta diena.

Ši savaitė turi būti labai labai darbinga. su tokia nuostada aš savo akis pramerkiau 5:45 ryte ir iš karto ėmiausi darbų. Pirma pusryčiai, pietų indelio užpildymas, kad vyras būtų sotus ir pavalgęs naminio maisto net ir darbe, dovanų išpakavimas, begalinis pasidžiaugimas jomis.. tada sėdu rašyti apie Advento dovanas, nes kažkaip savaitgalį niekaip negalėjau prisiversti preisėsti prie kompiuterio, nes taip norėjosi pabūti su vyru ir nuveikti ką nors iš tiesų naudingo. :)
Na, o dabar apie šio ryto dovanas. :) Nuotraukos nelabai kokios, bet ryte gi saulė nešviečia...

O šį rytą aš vėl gavau nedidukę dėžutę, kurioje slėpėsi labai labai gražus daiktelis. Dėžutė spyriojosi ir nenorėjo atsidaryti, bet mano moteriškas užsispyrimas ją įveikė ir ji atidavė savo slepiamą lobį: tai labai graži sagė, kurią galima įsisekti į paltą. :) Kai apžiūrėjau sagę, aš pareiškiau, kad dabar reikia naujo palto, kad sagė gražiai atrodytų... Vilius pasakė, kad tai labai moteriška.. ir toliau gėrė savo kavą. :D

Vilius šį rytą išpakavo labai minkštą paketėlį. Jame buvau paslėpus tamsiai mėlynų atspalvių medžiaginį šaliką, kurį smagu užsirišti, kai oras nėra žvarbus, bet kaklą vis vien norisi pridengti. Tai irgi vienas iš Viliaus norų, kurį pats nesugebėjo sau įgyvendinti.. todėl tai padariau aš. :D Šalikas jau nuo šiandien buvo pradėtas vartoti. :)

Kitoje dovanėlėje, kurią aš galėjau šiandien išpakuoti, slypėjo barškantis varpelis. Barškėjo todėl, kad ten kur turėtų skilimdžiuoti, karojo karoliukų-varvekliukų virtinė. Labai tinkamas daiktas kabinti ant Kalėdinės eglutės - na, bent jau taip nusprendėm mudu abu su vyru. :)

O aš šį rytą, parašius sesei ar ji jau išsipakavo savo dovanėlę, vos neišsidaviau ką ji gaus rytoj. :o Bet vos vos susilaikiau, nes kažkaip susisgribau pasižiūrėti į dovanėlių sąrašą... Tai gi mano sesuo šį rytą gavo dovanų stiklinį paukštuką, prisegamą ant Kelėdinės eglutės šakos.

O šiandien mūsų namuose nedidukė šventė: šiandien sukanka du metai, kai mudu su Viliumi tapome vyru ir žmona. :} Tai šį vakarą kartu pasiruošime kuklą šventinę vakarienę ir pažįmėsime šį įvykį. :) Apie šio vakaro smagumus, dovaną, kurią įteiksiu savo mylimam vyrui, parašysiu rytoj. ;)

Taip pat laukite kitų Advento kalendoriaus dovanėlių ataskaitų bei kitų mano įrašų. ;)

Ačiū, kad esate ir skaitote. :]

Advento kalendorius. Pirma diena.

O šiandien prasidėjo žiema. Taip paprastrai prasidėjo. Be sniego, be šalčio, kandančio į nosį. Bet vis vien norisi išsitraukti močiutės megztas kumštines pirštines, gerti karštą vyną, užsikandant meduolių. Jau norisi patupdyti Kalėdinę eglutę kambario kamputyje ir ją apkartstyti blizgiomis grožybėmis. Norisi, kad šioje aklinoje pasaulio tamsoje sužibtų kuo daugiau švieselių. Ir džiuginti mažomis dovanėlėmis savo mylimus žmones. Taip norėdama praskaidrinti, nušviesti savo artimųjų gyvenimus aš ne tik stipriai ruošiuosi Kalėdosm, bet ir sugalvojau, kaip reikėtų smagiai praleisti laiką iki jų. :) Tai gi šiais metais su savo mylimu vyru, bei mažaja sesute apsikeitėme Advneto kalendoriasu dovanėlėmis. :) Atidaviau 48dovanas ir gavau 48dovanas. :) Dar gruodžio 10dieną su Simona apsikeisime kiek patrumpintu, bet ne ką prastesniu Advento kalendoriuku. :) Neslėpsiu labai sunku tiek daug įvairių dovanėlių surasti, pagaminti, supakuoti ir dar tai padaryti su meile bei rūpesčiu, galvojant kaip įtikti bei patikti. Būtent šiandien tiek aš, tiek Vilius ir Neringa su dideliu nekantrumu išpakavome po pirmą savo dovanėlę.

Pradėsiu nuo savo sesers. :) Ji labai kruopšti ir begalo tvarkinga. Tokia tvarkinga, kad man kartais baisu pasidaro dėl savęs pačios: o kodėl gi aš taip nesugebu. :DDD Deja pamiršau nufotografuoti kaip rausvai-auksiniai-sidabriniai supakavau savo sesutės dovanas  (bet bent jau turinio nepamiršau įmažinti). O ji labai pasistengė. Padarė puikią dėžę (vėliau aš ją panaudosiu savo rankdarbiavimo kambaryje siūlams susidėti), kurioje dviem aukštais išrikiavo nedidelius paketėlius, kuriuose slepaisi mielos dovanėlės (man kitokių dovanų nėra.. tik mielos arba dar mielesnės :D).

Pirma dovana labai suintrigavo mane. Ji buvo supakuota skaidrioje plėvelėje ir priminė kaktusinę figą, bet šalia jos buvo pridėtas raštelis su užrašu "Gyva žvakutė". Išpakavau, pauosčiau, visaip kaip apžiūrėjau. Man tai vaisius ir viskas. Bet prie ko čia žvakutė. Neapsiekntusi parašiau sesei, o ji tikrai patvirtino, kad čia yra vaisius. Kažkoks moliūgas ar melionas... Kas žinot pavadinimą, prašau parašykit. ;) O kodėl ji parašė, kad tai gyva žvakutė, tai reikės išsiaiškinti. :}

Dar šį vakarą mes šį vaisių prapjovėme ir paragavome. Arba aš ko nesuprantu, arba mano skonio receptoriai visai sukvailiojo: šio dygliuoto vaisiaus skonis priminė rūgtelėjusį agurką sumaišytą su pernokosiu bananu. Na, gražus vaisius. Gana gardžiai kvepėjo. Bet arba jį kaip nors, su kuo nors reikia valgyti, arba aš daugiau jo nelabai norėsiu dar kartą ragauti. :D Kagangi jis man labai gražus ir dovanų aš nelinkus išmetinėti taip jau paprastai, tai išskobsiu vidų ir pabandysiu išdžiovinti, bei panaudoti mano džiovintų gėlų-koncervų kolekcijai. :)
O mano sesuo šį rytą išsipakavo ir, tikiuosi, nudžiugo radusi mažulyti antspauduką su balerina. :)

O vakare, mudviem abiem grįžus namo,Vilius ir aš tai pat išrikiavome savo sunumeruotas dovanėles. Aš gavau puikų, tiesiog idealų sietelį arbatai, kuris puikiai plūduriuoja arbatos puodelyje ir po to padedamas į metalinę dėžutę. :)

Vilius nuo manęs gavo labai simbolišką dovanėlę: mažulyčius drabužėlius jo pliušiniam meškučiui. :) Ne, mano vyras nėra didelis pliušinių žaislų gerbėjęs, bet aš per mūsų pimąsias Kalėdas padovanojau nediduką meškinuką, kurį parengiau pačios nertais drabužėliais. Taip kiekvienais metais aš nuneriu po naują drabužėlių komplektuką Viliaus meškiui-monetų saugotojui. :)

Gaila, kad nuotraukose nesimato tikrasis dovanėlių grožis. Vilius, kiek spėjau apžiūrėti, beveik visom dovanom išlenkstė dėžutes. Gal tai ir smulkmena, bet tai taip malonu iš jo pusės, kad jis stengiasi man ne tik puikias dovanas padovanoti, bet dar ir gražiai jas įteikti. :)

O rytoj toliau rodysiu gautas ir padovanotas dovanėles, todėl pavyduoliams tikrai neverta skaityti mano šio mėnesio įrašų. :D


P.S. Dar visiškai nevėlu sudalyvauti mano Kalėdų manijakės akcijoje. ;)

Su kuo Mėja ir Gertrūda žaidžia.

Eikime tiesiai prie reikalo. Klausiu tų, kurie turi augintinių namuose: kiek jūsų numylėtinis/numylėtiniai turi daiktelių, skirtų žaidimams. Šį rytą aš kažkaip ėmiau ir suskaičiavau. Baisu. Kai kurie vaikai turbūt tiek žasilų neturi. :D

Čia išdėliojau savo kačių žaislus. Tetrūko dviejų, labai mylimų pelyčių, kurių niekaip negalėjau rasti (turbūt į kokį batą įkišo, ar į drabužių spintą... nežinai. Aišku, kad tai bus mažiausiai tam tikėtina vieta.) Tai gi, rodom viską išsamiau:

Iš dešinės į kairę: pakabinama spiralinė pelytė (atnešė dovanų Kalėdų proga mūsų draugai), juoda kailinė pelytė, pilkšva kailinė pelytė, guminė pelytė, labai mylima oranžinė kailinė pelytė, Mėjos mylimiausia balto kailio pelytė (padovanojo buvusi Gertrūdos šeimininkė), vibgruojanti pelytė (gavo dovanų nuo mano sesers), nuo smūgių cypsinti pelytė (gavo dovanų nuo mano sesers), prisukama pelė, medžiaginė pelė ir visų labiausiai mylima ir jau į pensiją išleista, mėlynoji pelytė.

Šią vargšę iš  ties labiausiai yra sukramtę. Ją net natimis į lovą Gertrūda mums atnešdavo. Neapsikentus ją padėjau į Memories dėžutę.

Toliau barškučiai ir kamuoliukai, ir kiti draiskaniukia-kailiukai. Vėl iš dešinės į kairė. Viršutinė eilutė: kažkada buvęs apvalus, o dabar tik draiskanėle telikęs, triušio kailio kamuolėlis, kurį pati pasiuvau (dėl jo užverda toki mūšiai, kad atrodo lyg dvi laukinės katės dėl grobio peštųsi), pelyčių uodegos, kurias smagu pagraušti, du kutukai, kuriuos pasivogė iš mano rankdarbių dėžutės, kinderiukų plasmasinės šerdys. Antra eilutė: labai įkyriai barškantis vielinis kamuoliukas, kurio viduje buvo kailinė pelytė (sėkmingai buvo iškrapštyta), barškantis plastikinis kamuolėlis, du guminiai kamuolėliai, skirti mušinėti į sieną (mano vaikystės žaislas) žalias barškantis kamuolėlis, guminis kamuolėlis, du dideli teniso kamuoliukai, du barškantys kamuoliai (padovanojo buvusi Gertrūdos šeimininkė: manė, kad mažoji katytė neturės su kuo žaisti :) ir mažas teniso kamuoliukas. Tečia eilutė: du barškučiai, kurie ne itin kates domina, keturi Maximoje gauti kamuoliukai (net nežinau kam skirti), du sujungti veltinio kamuolėliai (pavogti iš mano rankdarbių dėžučių), "spygliuotas" guminis kamuoliukas ir kamuoliukų favoritas Kamuolytis: visiškas Gertrūdos numylėtinis.

 Kamuolytis.

Labai įdomus yra žaislas, kurį kažkada itin mėgo Mėja, ir su kuriuos vis dar karts nuo karto pažaidžia, yra folijos kamuoliukai. Pirmą dieną, kai Mėją parsinešėm namo, mes savo mažąjai katukei neturėjom jokių žasliukų, todėl aš suglamžiau aliuminio folijos lapelį ir daviau mažylei pažaisti. Nuo tada tai yra mylimiausias Mėjos žaislas.  Dabar šio gėrio esam prikaupę tiek:

Reikėtų didžiąją dalį išmesti, bet kažkaip vis neprisiruošiu to padaryti. :)

Dar yra štai šie žaislai.: pakabinama jūros žvaigždė, į kurią smagu suleisti nagus ir spardyti, besijuokiantis raktų pakabukas, kurį Mėja nusavino iš mano žaislų lentynos (ją labai audrina, kai tas daiktas "juokiasi"), pliušinis delfinas, kurį Mėjai parvežėm iš kelionės prie jūros (na, jai patiko tąsyti pliušinius žaislus.. čia kol Gertrūdos nebuvo),  ir visiškia nedominanti "Cats catnip" pagalvėlė.

Dar radau tris plastikinisu pagaliukus, su kuriais mėgsta žaisti Mėja, saują šniūrelių, du popierinius lėktuvėlius, du į kaspinėlius surištus saldainių popierėlius ir trintuką (:?). Raudonas pagalėlis yra labai mylimas Mėjos žaislas, tik labai ilgai reikia kartu su ja žaisti, kol Mėjai pabosta pagaliuką medžioti.

Dar žaislų pintinėlėje voliojasi pavadėlis, kurio taip ir nesame panaudoję, nagų žirklutės ir šepetukas šukavimuisi (ant jo Mėja šnypščia :D).

O čia labai protingai investuoti 18lt: ir katės, ir šeimininkai patenkinti. Pelė ant spiralės, su kuria galima kovoti, o ji juda ir juda... tuo tarpu šeimininkė gali, kad ir ramiai panerti, nes katės užsiėmusios. :D Tai irgi labai mylimas žaislas. (reikės kada nufilmuoti, kaipGertrūda įsikandusi pelę tysia per visus namus, o pelės "pagrindas" velkasi jai tarp kojų :).

Ir pačiai pačiai pabaigai parodysiu tai, kas pirmą kartą pamačius atrodo miela, bet kai tai reikia padaryti maždaug 100 kartų per dieną - vargina. :D

Jei nemėtai atnešto kamuoliuko, pelės ar kito norimo daikto, Gertrūda ir Mėja pradeda ūkauti bei kniaukti.:/ (atsiprašau už prastą video kokybę ir kad reikia žiūrėti jį pakreipus galvą :}).

Tai gi, suskaičiauvau daugiau nei 120 vienetų daiktelių, su kuriais mano katės gali pažaisti. O kur dar visa kita, ką galima pavogti, nusavinti ar pasiskolinti. Vajė ir ne kitaip. :D

Smagios Jums dienos, o aš einu mėtyti Kamuolyčio. :D