Jūsų temos: Apie svajones bei tikslus.

Buvau sau prisižadėjus, bet supratau, kad tas pažadas labai nelengvai įgivendinamas, kad visas temas, kurias man Jūs parašysite atiduotuvių proga, įgyvendinsiu iš eilės, bet... Fotografuojasi mano darbeliai, deja, ne taip greitai bei kokybiškai kaip norėtųsi. Apie pavasarį sunku kažką parašyti, kai tokia žiema vis dar už lango. Straipsniukui apie Aleksotą noriu taip pat padaryti bent kelias foto. Va o apie svajones, tikslus bei paslaptis galiu rašyti iš karto. :) Tikiuosi niekas neįsižeis, nes nei vienos Jūsų temos nepamiršau.
Šį vakarą, pabėgus trumpam nuo virtinukų gaminimo maratono, aš rašysiu Jums apie savo svajones bei tikslus, kurių, kad ir mažais žingsniukais, bet siekiu. Šią temą man pasiūlė Aurelija iš Kitokių Amatų.

Jokia paslaptis, kad aš visą gyvenimą buvau ta, kuri daugiausia laiko praleidžia svajodama, fantazuodama, kurdama keistas vizijas, etc. Aišku prabėgus daug metų nuo tada, kai buvau maža mergaitė, aš pradėjau stengtis, kad mano svajonės išsipildytų. Ir nesvarbu kiek tam laiko beprireiktų, aš vis vien labai labai stengsiuos.
Atsimenu tėtis ar mama iš kažkur parnešė vokiškų katalogų, kuriuose buvo daugybės gražių dalykėlių nuotraukų: drabužiai, gėlėtos lėkštės, pliušiniai meškučiai, etc. Tarp tų katalogų buvo įsimaišęs ir vienas žurnalas apie namus bei jų interijerą. Ten aš pirmą kartą pamačiau namą su mėlynasi langais, namą su oranžerija, namus su milžiniškom virtuvėm, kur telpa daugybė lėkščių, puodelių, stiklainiukų su įvairiausiomis gėrybėmis. Aš tuos katalogus ir tą žurnalą vartydavau ir vartydavau. Tada gulėdavau ant pievutės ir žiūrėdavau į debesis, plaukiančius akinančiai žydru dangumi ir svajodavau, kad turėsiu didžiulį namą su oranžerija, milžiniška virtuve ir mėlynais langais bei durimis. Dar svajodavau apie tamsiaakį princą, kuris gyvena ten, ant tų minkštučių, pūkuotų debesų... Svajojau, kad, kai jis mane pakels ant rankų, aš nebijosiu nukristi, ir mes turėsim bent jau porą vaikučių bei nemenką pulkelį augintinių (šunys, katės, paukščiukai ir daug daug visokių mielų gyvunėlių). Tada aš pradėjau augti ir mano svajonės buvo pamirštos. Ilgą laiką aš netikėjau laime, netikėjau net ir galimybe turėti jaukius melynlangius namus, kol nesutikau Viliaus. Kai jis pirmą kartą mane apkabino, mes buvome tik mergina bei vaikinas gyvenantys viename bute, bet nuo tos akimirkos, kai jis mane laikė pirmą kartą apglėbęs, manyje atgimė tas vaikiškas tikėjimas laimingomis pabaigomis. Aš kas dieną žvelgiau į Viliaus akis ir supratau, kad ant debesų gyvenančių žmonių akys nebūna tamsios, kad štai, prieš mane stovi tas mano debesų žmogus iš mano vaikystės svajonių, kurio glėbyje aš atrandu saugumą bei ramybę. Mes dar kukliai vienas į kitą žiūrėjome kokį gerą mėnesį... aš jam gaminau valgyti, o jis su manimi žiūrėjo filmus, grojo gamas, kurios man buvo pačios gražiausios serenados ir su kiekviena akimirka aš supratau, kad aš jį myliu, kad reikia viską daryti, kad tik jis būtų mano gyvenime... ir va, lig šiol jis yra. Turiu ir savo mėlyną langą, kad ir nuomojamame bute, turiu ir taip norėtų gyvnėlių mažutį pulkelį, tetrūksta tik nuosavo mažo žmogučio ir mano vaikystės didžiausia svajonė bus daugiau mažiau įgyvendinta. Juk nuosavus namus dar tikrai turėsim, su didžiule virtuve, oranžerija bei mėlynais langais bei durimis. Ir dar daug laimingų akimirkų kartu noriu praleisti su Viliumi, kurio pasirodymas mano gyvenime buvo nelauktas, bet tik jo dėka aš vėl tikiu laimingomis pabaigomis.
Na, o mano atrimiausi tikslai būtų studijuoti, nes man patinka mokytis. Norėčiau studijuoti VDA stiklą, bet vis dažniau pasižvalgau ir į drabužių dizainą, nes kitas kiek tolimesnis tikslas būtų turėti drabužių bei aksesuarų parduotuvytę Kaune, kurioje būtų galima rasti drabužių tokioms kaip aš: nei aš subrendusi moteris, nei paauglė. Dar norėčiau savo parduotuvytėje prekiauti drabužiais aukštiems bei liekniems vyrams, nes jiems niekur, net ir už didesnius pinigus, neįmanoma rasti padorios, stilingos aprangos. Vat, šiaip tų mažesnių ar didesnių tikslų visokiausių yra, bet labai jau ilgas dienoraščio įrašas gautųsi ir Jums tikrai atsibostų jį skaityti. ;)

Na, tikiuosi, kad Aurelijos pateiktą dienoraščio temą aš tinkamai įgivendinau. :)

P.S. Kas dar nesudalyvavo, tai nepamirškite užsukti į atiduotuves. ;)