Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2011-02-21

Jūsų temos: Apie svajones bei tikslus.

Buvau sau prisižadėjus, bet supratau, kad tas pažadas labai nelengvai įgivendinamas, kad visas temas, kurias man Jūs parašysite atiduotuvių proga, įgyvendinsiu iš eilės, bet... Fotografuojasi mano darbeliai, deja, ne taip greitai bei kokybiškai kaip norėtųsi. Apie pavasarį sunku kažką parašyti, kai tokia žiema vis dar už lango. Straipsniukui apie Aleksotą noriu taip pat padaryti bent kelias foto. Va o apie svajones, tikslus bei paslaptis galiu rašyti iš karto. :) Tikiuosi niekas neįsižeis, nes nei vienos Jūsų temos nepamiršau.
Šį vakarą, pabėgus trumpam nuo virtinukų gaminimo maratono, aš rašysiu Jums apie savo svajones bei tikslus, kurių, kad ir mažais žingsniukais, bet siekiu. Šią temą man pasiūlė Aurelija iš Kitokių Amatų.

Jokia paslaptis, kad aš visą gyvenimą buvau ta, kuri daugiausia laiko praleidžia svajodama, fantazuodama, kurdama keistas vizijas, etc. Aišku prabėgus daug metų nuo tada, kai buvau maža mergaitė, aš pradėjau stengtis, kad mano svajonės išsipildytų. Ir nesvarbu kiek tam laiko beprireiktų, aš vis vien labai labai stengsiuos.
Atsimenu tėtis ar mama iš kažkur parnešė vokiškų katalogų, kuriuose buvo daugybės gražių dalykėlių nuotraukų: drabužiai, gėlėtos lėkštės, pliušiniai meškučiai, etc. Tarp tų katalogų buvo įsimaišęs ir vienas žurnalas apie namus bei jų interijerą. Ten aš pirmą kartą pamačiau namą su mėlynasi langais, namą su oranžerija, namus su milžiniškom virtuvėm, kur telpa daugybė lėkščių, puodelių, stiklainiukų su įvairiausiomis gėrybėmis. Aš tuos katalogus ir tą žurnalą vartydavau ir vartydavau. Tada gulėdavau ant pievutės ir žiūrėdavau į debesis, plaukiančius akinančiai žydru dangumi ir svajodavau, kad turėsiu didžiulį namą su oranžerija, milžiniška virtuve ir mėlynais langais bei durimis. Dar svajodavau apie tamsiaakį princą, kuris gyvena ten, ant tų minkštučių, pūkuotų debesų... Svajojau, kad, kai jis mane pakels ant rankų, aš nebijosiu nukristi, ir mes turėsim bent jau porą vaikučių bei nemenką pulkelį augintinių (šunys, katės, paukščiukai ir daug daug visokių mielų gyvunėlių). Tada aš pradėjau augti ir mano svajonės buvo pamirštos. Ilgą laiką aš netikėjau laime, netikėjau net ir galimybe turėti jaukius melynlangius namus, kol nesutikau Viliaus. Kai jis pirmą kartą mane apkabino, mes buvome tik mergina bei vaikinas gyvenantys viename bute, bet nuo tos akimirkos, kai jis mane laikė pirmą kartą apglėbęs, manyje atgimė tas vaikiškas tikėjimas laimingomis pabaigomis. Aš kas dieną žvelgiau į Viliaus akis ir supratau, kad ant debesų gyvenančių žmonių akys nebūna tamsios, kad štai, prieš mane stovi tas mano debesų žmogus iš mano vaikystės svajonių, kurio glėbyje aš atrandu saugumą bei ramybę. Mes dar kukliai vienas į kitą žiūrėjome kokį gerą mėnesį... aš jam gaminau valgyti, o jis su manimi žiūrėjo filmus, grojo gamas, kurios man buvo pačios gražiausios serenados ir su kiekviena akimirka aš supratau, kad aš jį myliu, kad reikia viską daryti, kad tik jis būtų mano gyvenime... ir va, lig šiol jis yra. Turiu ir savo mėlyną langą, kad ir nuomojamame bute, turiu ir taip norėtų gyvnėlių mažutį pulkelį, tetrūksta tik nuosavo mažo žmogučio ir mano vaikystės didžiausia svajonė bus daugiau mažiau įgyvendinta. Juk nuosavus namus dar tikrai turėsim, su didžiule virtuve, oranžerija bei mėlynais langais bei durimis. Ir dar daug laimingų akimirkų kartu noriu praleisti su Viliumi, kurio pasirodymas mano gyvenime buvo nelauktas, bet tik jo dėka aš vėl tikiu laimingomis pabaigomis.
Na, o mano atrimiausi tikslai būtų studijuoti, nes man patinka mokytis. Norėčiau studijuoti VDA stiklą, bet vis dažniau pasižvalgau ir į drabužių dizainą, nes kitas kiek tolimesnis tikslas būtų turėti drabužių bei aksesuarų parduotuvytę Kaune, kurioje būtų galima rasti drabužių tokioms kaip aš: nei aš subrendusi moteris, nei paauglė. Dar norėčiau savo parduotuvytėje prekiauti drabužiais aukštiems bei liekniems vyrams, nes jiems niekur, net ir už didesnius pinigus, neįmanoma rasti padorios, stilingos aprangos. Vat, šiaip tų mažesnių ar didesnių tikslų visokiausių yra, bet labai jau ilgas dienoraščio įrašas gautųsi ir Jums tikrai atsibostų jį skaityti. ;)

Na, tikiuosi, kad Aurelijos pateiktą dienoraščio temą aš tinkamai įgivendinau. :)

P.S. Kas dar nesudalyvavo, tai nepamirškite užsukti į atiduotuves. ;)

9 komentarai:

  1. Aš studijuoju vieną dalyką, bet norėčiau studijuoti (po keturių metų supratau), visai kitą dalyką... bet,kad taip sunku įstot nemokamai, jei niekada nesimokei vien dešimtukais :(

    Vaida

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oi, Aušra :}}}}}
    Tu tikrai pasakojai apie save?
    Ar nebusi skaičius mano dienoraščių (asmeninių, popieriniam pavidale) :DDD
    Puikiai pagvildenai ;) Viskas labai pažįstama ir pajausta.
    O svajonės labai patiko. Ypač apie stiklo studijavimą ir laibų, aukštų vyrų stilingų drabužių skyrelį. Aš esu stikliorė, malonu susipažinti :))) O parduotuvėlėje pirmas klientas būtų mano vyras :DDD
    Ačiū, labai malonu skaityti buvo :)
    Nuotaiką jaučiu daug geresnę ;)

    P.s. O kam tiek kalnai virtinukų? Koks virtinukų festivalis Kaune bus? :}}}}}}}}}

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš visada gerai mokinausi, bet VDA ne pažymiai svarbu, o piešimas-tapyba-kompozicija. Dar tapybą ir kompoziciją įveikiu, o piešimo dar ne.
    Šiaip, kad ir po kelių metų nemėgiamų studijų geriau jas mesti. Aš taip padariau. Katastrofa neįvyko. Aišku šeima labai prieš buvo mano tokį sprendimą ir prie progos tai prikaišioja, bet man dzin: geriau vėliau mylima specialybė, nei ta, kurios, pabaigus studijas, net nenorėsi dirbti. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aurelija, žinoma juk apie save pasakojau.:P Nors šita svajonė, kuria su Jumis pasidalinau, niekada nebuvo paslaptis. :)
    Mano vyrui irgi problema su drabužiais: vien dėl jo ir kilo mintis apie mokinimąsi siūti (tėvai puikūs siuvėjai, tai žinoma, jų vaikas vos tiesią siūlę moka nusiūti).
    O stiklas man toks magiškas: mano tėtis dirbo Aleksoto stiklo fabrike tekintoju, tai aš eidavau jį palankyti ir žiūrėdavau kaip liejamas stiklas.. tik po daug metų susimąsčiau, kad ir aš noriu tuo užsiimti. :) Pavydžiu, kad moki dirbti su stiklu: kol dar nestudijuoju, galėtum tapti mano primąją mokytoja. ;D

    P.S. Liko kalnas varškės, kurios nenoriu užšaldyti, tai gaminu virtinukus. Be to mano vyrui geriausias maistas yra virtinukai, varškėtukai etc. Jis nėra iš tų, kurie yra pamišę dėl mėsos... tai ir kočioju bei lipdau tokius miniatiūrinius. Išnešiu į balkoną, jie apšals, tada sukrausiu į šaldiklį: kai tingėsis gaminti valgyt, tai bus puikus greitas maistas. O pailsėdama prisėdu prie kompiuterio ir rašinėju, skaitinėju. :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš menus studijavau beveik dešimt metų...
    O galų gale nusidaviau į amatus ir dar ne galas :DDD Mečiau ir aš nebaigusi VDA paskutinių metų ir labai džiaugiuosi, ne man ta vieta. Svarbiausia susivokti ko iš gyvenimo nori ir nebijoti norėti labai paprastų dalykų :)))

    O va kad stiklo studijas Kaune baigiau - nesigailėsiu niekada... Bet čia jau atskiras ilgas pasakojimas :))) Ir dienoraštis tai ne mano :DDD Tik paskutinėmis dienomis (kai turiu daug dirbt) norisi daug rašyti pas kitus :DDD
    Viskas, labos ;)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Beje, aš dar ir siuvu, tik dabar pertrauką darau kol nebaigtos dirbtuvės :DDD
    Apie stiklą kada kitą kartą, nes trumpai šia tema negaliu kalbėt :DDD
    Labos

    AtsakytiPanaikinti
  7. Aš noriu studijuoti ne kiek meną, kiek patį amatą. nors fantazijos turiu daug, bet kartą jau bandžiau panirti į menų pasaulį. Rašiau ir daug. Turėjau net visai neblogą galimybę leisti savo knygą, bet.. džiaugiuosi, kad iš chaotiško meninikų gyvenimo pabėgau. Dabar noriu gražius dalykus gaminti. O stiklas LABAI gražu. :}
    Aš irgi turiu daug darbo... ir aš ruošiuosi Kaziuko mugei, bet tik tai, kur Kaune bus, o sėdžiu ir bloginu... ir virtinukus per visą naktį gaminsiu, jei taip ir toliau. :D

    AtsakytiPanaikinti
  8. tai specialybė nėra bloga, bet,kad nelabai perspektyvi ir be pažinčių sunku įsidarbinti. Mano jau baigusios grupiokės ir po šiai dienai darbo neranda kai kurios.

    dabar jau studijuoju penkti metai, tai gal jau ir nepadoru mesti...

    Vaida

    AtsakytiPanaikinti
  9. Kaip tik geriau mesti, nes vien tik "popieriaus" gavimas jokios naudos neduos. Geriau, kai tik žinosi ko nori iš gyvenimo, studijuoti kažką naujo, ir nedirbti visą likusį gyvenimą nekenčiamo darbo, už kurį dar ir grašius moka. ;)

    AtsakytiPanaikinti